Teisingumas ir dorumas 1 „Nenešiosi melagingų paskalų. Neištiesk rankos nedorėliui, liudydamas už smurtą. 2 Neseksi daugumos pavyzdžiu kaip dingstimi, darydamas pikta; nesiremsi dauguma, liudydamas byloje, nepažeisi teisingumo. 3 Nebūsi byloje šališkas nei vargšui. 4 Jei užtiktum paklydusį savo priešo jautį ar asilą, parvesi jį jam. 5 Jei pastebėtum pargriuvusį po našta savo priešininko asilą, nepalik priešininko vieno, – turi jam padėti asilą pakelti. 6 Nepažeisi savo beturčių teisių jų bylose. 7 Saugokis ką nors neteisingai apkaltinti, nežudyk nekalto ir doro žmogaus, nes aš skriaudėjo nepateisinsiu. 8 Neimsi kyšių, nes kyšiai apakina pareigūnus ir iškraipo teisiųjų reikalą. 9 Neskriausi ateivio. Juk jūs gerai žinote, kaip jaučiasi ateivis, nes jūs patys buvote ateiviai Egipto žemėje“. Religiniai nuostatai 10 „Per šešerius metus sėsi savo žemę ir imsi jos derlių, 11 bet septintais metais leisi jai pasilsėti ir pūdymauti. Tesimaitina iš jos jūsų beturčiai ir teėda laukiniai gyvuliai, kas nuo beturčių atliks. Taip pasielgsite ir su vynuogynais, ir alyvmedžių sodais. 12 Per šešias dienas dirbsi savo darbus, bet septintą dieną turi ilsėtis, idant tavo jautis bei asilas turėtų poilsio ir tavo vergas bei ateivis galėtų atsigauti. 13 Įsimink visa, ką tau pasakiau. Kitų dievų vardo neminėk, tenepasigirsta jis iš tavo lūpų. 14 [i1]Tris kartus per metus švęsi man iškilmę. 15 Švęsi Neraugintos duonos šventę. Kaip tau įsakiau, valgysi neraugintą duoną per septynias dienas Abibo mėnesį paskirtu laiku, nes tada tu išėjai iš Egipto. Nė vienas nepasirodys mano akivaizdoje[i2] tuščiomis rankomis. 16 Švęsi Pjūties šventę, – {šventę} pirmienų savo triūso ir lauko pasėlių. Švęsi Derliaus šventę metų pabaigoje, kai būsi surinkęs iš laukų savo triūso vaisius. 17 Tris kartus per metus visi tavo vyriškiai pasirodys Viešpaties DIEVO akivaizdoje. 18 Neatnašausi mano aukų kraujo su rauginta duona nei paliksi mano iškilmės aukų taukus lig ryto. 19 Į VIEŠPATIES, savo Dievo, Namus atneši rinktines savo žemės pirmienas. Nevirsi ožiuko jo motinos piene“.[i3] Atpildas už ištikimybę 20 „Tikėk manimi, aš siunčiu angelą pirma tavęs saugoti tave kelyje ir nuvesti tave į vietą, kurią paruošiau. 21 Būk jam atidus ir klausyk jo balso. Nemaištauk prieš jį, nes jis neatleis jūsų nusikaltimo. Jis turi mano vardą.[i4] 22 Bet jei paklusi jo balsui ir darysi visa, ką sakau, tada aš būsiu priešas tavo priešų ir nedraugas tavo nedraugų. 23 Kai mano angelas, eidamas pirma tavęs, atves tave pas amoriečius, hetitus, perizitus, kanaaniečius, hivitus bei jebusitus ir aš juos išnaikinsiu, 24 tu nesilenksi jų dievams, jų negarbinsi ir neseksi jų apeigų, bet juos nuversi ir jų stulpus[i5] sutrupinsi. 25 Garbinsite VIEŠPATĮ, savo Dievą. Aš laiminsiu tavo duoną ir tavo vandenį. Nuo tavęs atitrauksiu ligas. 26 Tavo žemėje nė viena moteris nekentės persileidimo nei nevaisingumo. Duosiu tau džiaugtis per visą gyvenimą. 27 Pasiųsiu savo baimę pirma tavęs, sugluminsiu visas tautas, su kuriomis susidursi, ir priversiu tavo priešus nuo tavęs bėgti. 28 Pasiųsiu marą[i6] pirma tavęs hivitams, kanaaniečiams ir hetitams išvaryti. 29 Neišvarysiu jų tau iš akių per vienerius metus, kad kraštas netaptų dykyne ir neprivistų tau žalingų laukinių žvėrių. 30 Pamažu juos varysiu tau iš akių, kolei tu pagausėsi ir paveldėsi kraštą. 31 Nustatysiu tavo sienas nuo Nendrių jūros[i7] iki Filistinų jūros ir nuo dykumos iki {Eufrato} Upės. Tau į rankas perduosiu krašto gyventojus, o tu juos išvarysi sau iš akių. 32 Nedarysi su jais ar jų dievais jokios sandoros. 33 Tavo krašte jie neliks gyventi, kad nepaskatintų tavęs man nusidėti, nes jei jų dievus imtum garbinti, tai tau tikrai būtų spąstai“. | 
