| Iš 19 | 3 ir Mozė užkopė pas Dievą. VIEŠPATS pašaukė Mozę nuo kalno, tardamas: „Taip kalbėsi Jokūbo namams ir paskelbsi Izraelio vaikams: 4 'Jūs matėte, ką padariau egiptiečiams, kaip nešiau jus ant erelių sparnų ir pas save jus atsivedžiau. 5 O dabar, jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, jūs būsite mano nuosavybė, brangesnė man už visas kitas tautas. Iš tikrųjų man priklauso visa žemė, 6 bet jūs būsite mano kunigiška karalystė[i1] ir šventa tauta'. Šiuos žodžius turi pasakyti izraeliečiams“. 7 Mozė nuėjo, sušaukė visus tautos seniūnus ir perdavė jiems visus žodžius, kuriuos VIEŠPATS buvo jam liepęs pasakyti. 8 Žmonės, visi kaip vienas, atsakė: „Visa, ką tik VIEŠPATS kalbėjo, darysime!“ Mozė perdavė VIEŠPAČIUI žmonių žodžius. Didysis apsireiškimas 16 Trečiąją dieną, auštant rytui, daužėsi perkūnas, švytavo žaibai ir tirštas debesis dengė kalną. Rago gaudesys buvo toks skardus, kad visi esantieji stovykloje žmonės drebėjo. 17 Mozė išvedė žmones iš stovyklos Dievo pasitikti. Jie užėmė savo vietą kalno papėdėje. 18 Dabar visas Sinajaus kalnas buvo dūmuose, nes VIEŠPATS buvo nužengęs ant jo ugnyje. Nuo jo kilo dūmai tarsi iš krosnies, o visas kalnas baisiai drebėjo. 19 Rago gaudesys darėsi vis skardesnis. Mozei kalbant, Dievas atsakė jam perkūno griausmu. 20 Kai VIEŠPATS nužengė ant Sinajaus kalno, ant kalno viršūnės, jis pašaukė Mozę pas save ant kalno viršūnės. Mozė užkopė. |
| 1 | Iš 19,6: ... kunigiška karalystė: kadangi visa izraeliečių tauta buvo pašvęsta ypatingu būdu Dievui, ji sudarė karališką bendriją kunigų, kurie dalyvavo liturginėse aukose, nors pats aukų atnašavimas ir buvo išimtinė aaroniškosios kunigystės teisė. Tokia pat padėtis yra Naujojoje Sandoroje visos krikščioniškosios tautos ir krikščioniškosios kunigystės griežtąja prasme. Žr. Iz 61,6; 1 Pt 2,5.9. |
