^13 [i2]Juk kas gali žinoti Dievo užmojį?

Kas gali suvokti, ko VIEŠPATS nori?

¹⁴ Juk mirtingųjų svarstymai nieko verti

ir mūsų sumanymai nepatikimi,

¹⁵ nes mūsų irus kūnas nusveria sielą

ir ši molinė pastogė slopina neramų protą.

¹⁶ Mes sunkiai atspėjame, kas yra žemėje,

ir tik triūsdami randame tai, kas po ranka,

bet kas ištyrė tai, kas yra danguje?

¹⁷ Kas būtų sužinojęs tavo užmojį,

jeigu tu nebūtum davęs išminties

ir siuntęs savo šventosios dvasios iš aukštybių?

^18 [i3]Taip įvyko, kad žemės vaikų takai buvo ištiesinti,

žmonės išmokyti, kas tau malonu,

ir išgelbėti išmintimi“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>