22 [i4]nes mane mokė išmintis, visų dalykų išradėja. 23 nenugalimą, geranorišką, labdaringą, ištikimą, saugią, ramią, visagalę, visa prižiūrinčią ir pripildančią visas dvasias, protingas, tyras ir jautriausias. Išminties prigimtis ir savybės Juk ji turi dvasią – protingą, šventą, vienatinę, visokeriopą, jaudrią, judrią, skaidrią, tyrą, aiškią, nepažeidžiamą, mylinčią gerumą, įžvalgią,24 Juk išmintis judresnė už visa, kas juda, – ji apgaubia visus daiktus ir pripildo savo tyrumo. 25 [i5]Juk ji yra Dievo galybės alsavimas ir tyras Visagalio šlovės išsiliejimas; užtat niekas, kas sutepta, į ją neįeina. 26 Juk ji yra amžinosios šviesos atspindys, kuriamosios Dievo galybės veidrodis be dėmės ir jo gerumo paveikslas. 27 Nors ji viena, bet gali visa aprėpti; pati nesikeisdama, ji visa atnaujina. Per kartų kartas ji įeina į šventas sielas, padarydama jas Dievo draugais ir pranašais. 28 Juk Dievas myli tik tą, kuris bendrauja su išmintimi. 29 Ji yra puikesnė už saulę ir nustelbia visus žvaigždynus. Palyginta su dienos šviesa, ji atrodo šviesesnė, 30 nes dieną išstumia naktis, o išminties joks nedorumas nenugali. |