1 Tuomet teisusis iškelta galva stosis priešais savo engėjus ir tuos, kurie niekais laikė jo darbus. 2 Tai matydami, jie drebės baisiai išsigandę ir bus apstulbinti dėl netikėto teisiojo išgelbėjimo. 3 Pilni sąžinės graužimo, jie kalbės tarp savųjų ir, dejuodami iš dvasios skausmo, sakys: 4 „Tai žmogus, kurį mes kadaise išjuokėme ir laikėme patyčių priežodžiu. Kokie neišmanėliai buvome! Jo gyvenimą laikėme pamišimu, o jo mirtį – negarbe. 5 Kaip jis galėjo būti įskaičiuotas į Dievo vaikus? Kodėl turi jis dalį tarp šventųjų?[i1] 6 [i2]Vadinasi, mes išklydome iš tiesos kelio, mums nešvietė teisumo šviesa ir neužtekėjo mums niekad saulė! 7 Sotinomės pikto ir žūties keliuose, keliavome per neįžengiamus tyrus, o VIEŠPATIES kelio nepaisėme. 8 Kokia nauda mums buvo iš įžūlumo? Ką mums atnešė turtai ir didžiavimasis? 9 [i3]Visa tai pradingo tarsi šešėlis, kaip pasklidęs gandas; 10 kaip laivas, plaukiantis per kylančias bangas, kurio nė pėdsako jam praplaukus nelieka nei jo kilio tako bangose nebegalima rasti; 11 arba kaip paukščiui praskridus nerandama jokio jo skrydžio ženklo – skystas oras, užgaunamas jo sparnų kirčiais ir praplėšiamas jo skrydžio veržlia jėga, sparnais plasnojant yra perskrendamas, o po jo skrydžio nelieka ten jokio ženklo; 12 arba kaip, paleidus strėlę į taikinį, oras, jos perskrostas oras, tučtuojau vėl taip susilieja, kad niekas neberanda strėlės tako. 13 Taip ir mes, vos gimę, išėjome niekais, neturėjome parodyti jokio dorybės ženklo, bet buvome per savo nedorumą visiškai sunaikinti!“ 14 Juk nedorėlių viltis yra lyg vėjo nešamas usnies pūkelis, kaip lengva šalna, audros nupūsta; ji išblaškoma lyg dūmai vėjyje ir išblėsta kaip vienos dienos svečio atsiminimas. 15 Bet teisieji gyvena per amžius; jiems atlygina VIEŠPATS, – jais rūpinasi Aukščiausiasis. 16 Užtat jie gaus karališką vainiką ir grožiu spindinčią karūną iš VIEŠPATIES rankos, nes jis globos juos savo dešine, gins juos iš peties. 17 [i4]VIEŠPATS ginkluosis pavydžia meile ir kūriniją pavers ginklu savo priešams nubausti; 18 jis užsivilks teisumą kaip šarvus ir užsidės tikrą teisingumą kaip šalmą; 19 jis pasiims šventumą kaip nenugalimą skydą, 20 perkals didelį pyktį į kalaviją, ir Visata drauge su juo stos prieš neišmanėlius. 21 Taiklios žaibų strėlės išlėks, puls taikinį iš debesų kaip iš gerai įtempto lanko, 22 ir pilna pykčio kruša lėks kaip iš mėtyklės. Juos daužys įšėlę jūros vandenys, ir patvinusios upės užlies juos nesigailėdamos. 23 [i5]Pakils prieš juos galingas vėjas, ir audra vėtys juos kaip pelus. Taip neteisingumas nuniokos visą žemę, ir nedorumas sugriaus galiūnų sostus. | 
