12 [i2]„Patykokime tad teisiojo žmogaus, nes jis mus varžo ir priešinasi mūsų darbams, – prikaišioja mums nusižengimais Įstatymui[i3] ir kaltina mus už netikusį mūsų auklėjimą. 17 Pažiūrėkime tad, ar jo žodžiai yra tikri, sužinokime, kas jam atsitiks sulaukus gyvenimo galo. 18 Juk jeigu teisusis yra Dievo vaikas, Dievas padės jam, išgelbės jį iš priešų rankos. 19 Ištikime jį užgaule ir kančia, kad pažintume jo būdo švelnumą ir išmėgintume jo kantrybę. 20 Pasmerkime jį gėdingai mirčiai, nes, jo paties žodžiais tariant, Dievas juo pasirūpins“. |