BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 24 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Išminties knygaSkyrius: 14

 Išminties knyga
  
Išm 14

1 Vėl – koks kitas žmogus, rengdamasis leistis

į kelionę per šėlstančias jūros bangas,

šaukiasi medžio gabalo,

dužlesnio už jį vežantį laivą.

2 Juk noras pasipelnyti sugalvojo tą laivą

ir išmintis buvo amatininkas, kuris jį pastatė,

3 bet tavo apvaizda, Tėve, jį valdo.

Juk tu parūpinai jam net jūroje kelią

ir saugų taką per bangas,

4 parodydamas, kad gali taip išgelbėti

iš bet kokio pavojaus, jog net neįgudęs žmogus

gali sėsti į laivą.

5 Tu nori, kad tavo išminties darbai neliktų bevaisiai,

užtat žmonės patiki savo gyvastį

net menkiausiam medžio gabalui ir

perkirtę bangų mūšą ant plausto saugiai atkeliauja.

6 [i1]Juk net pačioje pradžioje, išdidiems milžinams žūstant,

Visatos viltis išsigelbėjo ant sielio

ir, tavo rankos vedama,

paliko pasauliui naujos kartos sėklą.

7 [i2]Juk palaimintas yra tas medis,

per kurį ateina teisumas.

8 O rankomis padarytas stabas ir pats yra prakeiktas,

ir prakeiktas tas, kas jį padarė –

dirbėjas už tai, kad jį padarė,

o dūlėjantis daiktas už tai, kad buvo pavadintas dievu.

9 Juk Dievui lygiai šlykštūs

ir nedoras žmogus, ir jo nedorumas.

10 Kas žmogaus padaryta, bus nubausta drauge su žmogumi,

kuris tai padarė.

11 Užtat dieviškas teismas užklups ir pagonių dievus,

nes, kad ir būdami dalis Dievo kūrinijos,

jie yra tapę pasibjaurėjimu,

pinklėmis žmonių sieloms

ir spąstais kvailųjų kojoms.

Stabų garbinimo kilmė ir padariniai

12 Juk mintis daryti stabus buvo ištvirkimo pradžia,

ir jų išradimas gadino gyvenimą.

13 Pradžioje jų nebuvo,

amžinai jie neišliks.

14 Juk jie atėjo į pasaulį per tuščias žmonių viltis,

ir todėl jų laukia staigus galas.

15 [i3]Tėvas, tarkim, priblokštas ne laiku ištikusio gedulo,

pasidarė netikėtai atimto vaiko paveikslą;

nūn jis garbino kaip dievą tą,

kuris vakar buvo tik negyvas žmogus,

ir perdavė paslaptis bei apeigas savo valdiniams.

16 Ilgainiui tas nedoras paprotys įsigalėjo

ir virto įstatymu.

17 Ir valdovų įsakymu drožiniai buvo garbinami.

Žmonės, negalėdami pagerbti asmeniškai

toli gyvenančių valdovų,

įsivaizdavę jų išvaizdą iš tolo,

pasidarė matomą paveikslą karaliaus,

kurį norėjo pagerbti,

pataikaudami savo uolumu nesančiam tarsi esančiam.

18 Bet menininko noras išgarsėti

skatino net karaliaus nepažinojusius

jam dievišką garbinimą pareikšti.

19 Juk jis, galbūt norėdamas patikti savo valdovui,

triūsė prie panašumo, duodamas jam gražiausią išvaizdą.

20 O minios, suviliotos jo darbo žavesio,

nūnai laikė vertu garbinimo tą,

kurį ką tik neseniai gerbė kaip žmogų.

21 Ir tai pasidarė užtaisyti spąstai žmonijai,

nes, patekę į nelaimės ar priespaudos vergystę,

žmonės suteikė netartinąjį Vardą

daiktams iš akmens ar iš medžio.

22 [i4]Šitų Dievo pažinimo klaidų jiems dar neužteko,

bet, ištikti didelio sąmyšio,

kilusio iš nežinojimo,

jie tas baisias blogybes ramybe vadina.

23 Juk ar atlikdami apeiginį vaikų žudymą,

ar švęsdami slaptas apeigas,

ar keldami beprotiškas keistų papročių vaišes,

24 jie nebesilaiko dorumo nei gyvenime, nei santuokoje,

bet klastingai žudo savo kaimyną

ar skaudina jį svetimavimu.

25 Visur šėlsta kruvinas maištas ir žmogžudystės,

vagystės ir apgaulės,

papirkinėjimas, neištikimybė,

sąmyšis, kreiva priesaika,

26 gerų žmonių stumdymas, nedėkingumas,

sielų purvinimas, lytiniai iškrypimai,

vedybinė nedarna, svetimavimas ir ištvirkavimas.

27 Juk nelabųjų stabų garbinimas yra ir pradžia,

ir priežastis, ir viso pikto tikslas.

28 Juk jų garbintojai arba kraustosi iš proto džiūgaudami,

arba pranašauja melus,

arba gyvena nedorai,

arba su noru kreivai prisiekia.

29 Kadangi pasitiki negyvais stabais,

melagingai prisiekdami jie nebijo bausmės.

30 Betgi už tai juos ištiks teisinga bausmė,

nes, atsiduodami stabams, jie klaidingai manė apie Dievą

ir, niekindami šventumą,[i5] jie su apgaule kreivai prisiekė.

31 [i6]Juk ne jėga tų daiktų, kuriais žmonės prisiekia,

bet teisinga nusidėjėlių bausmė

visad lydi nedorėlių nusižengimą.

  
Išnašos:
1Išm 14,6: Užuomina apie Nojų.
2Išm 14,7: Šie žodžiai dažnai pritaikomi mūsų Viešpaties kryžiui.
3Išm 14,15-14,21: Mirusiųjų garbinimas siejamas su tėvo gedulu; valdovų garbinimas siejamas su pavaldiniais, gyvenusiais tolimose valdose ir garbinusiais matomą savo karaliaus statulą.
4Išm 14,22-14,31: Nedori stabų garbinimo padariniai. Žr. Rom 1,24-32.
5Išm 14,30: ... šventumą: priesaikos šventumą.
6Išm 14,31: Kreiva priesaika yra apgaulė, kuri šaukiasi bausmės, nors ji buvo duota ir negyvo stabo vardu.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Išminties knygaSkyrius: 14