¹ Išmintis davė sėkmę jų žygiams šventojo pranašo ranka.

C. YPATINGA DIEVO APVAIZDA IŠĖJIMO METU

² Jie keliavo per negyvenamą dykumą

ir statėsi savo palapines nuošaliose vietose;

³ jie atsilaikė prieš užpuolikus

ir atsigynė nuo priešų.

⁴ Kai ištrokšdavo, jie šaukdavosi tavęs,

ir buvo jiems duota vandens iš aukštos uolos,

iš kieto akmens jų troškuliui numalšinti.

^5 [i1]Tai, kas buvo įrankiu jų priešams bausti,

tapo jiems palaima ištikus sunkumams.

Vandens stebuklas

^6 [i2]Vieton sudrumsto ir krauju išniekinto,

amžinai tekančio vandens šaltinio,

⁷ kaip įspėjimą dėl įstato žudyti kūdikius,

tu^[i3] davei izraeliečiams netikėtai apsčiai vandens,

⁸ parodydamas troškuliu, kurį jie tuomet buvo patyrę,

kaip griežtai tu baudei jų priešus.

⁹ Juk tiktai būdami išbandyti,

nors tik nuplakei juos gailestingumu,

jie suprato, kaip kentėjo nedorėliai baudžiami pykčiu.

¹⁰ Juk tu bandei savuosius įspėdamas,

kaip daro tėvas,

o nedorėlius dorojai pasmerkdamas,

kaip daro reiklus karalius.

¹¹ Namie ar toli nuo namų

egiptiečiai buvo panašiai nualinti,

¹² nes juos persmelkė dviguba širdgėla

ir apėmė vaitojimas atsiminus, kas buvo įvykę.

¹³ Juk sužinoję, kad per jų nubaudimą

izraeliečiai buvo gavę naudos,

jie suprato, jog tai buvo VIEŠPATIES darbas.

¹⁴ Juk, nors ir tyčiojosi jie atmesdami tą,

anksčiau išmestą ir įstumtą į pavojų,

galų gale juo stebėjosi,

nes jie troško kitaip negu teisieji.

Su Egiptu Dievas elgiasi gailestingai

¹⁵ Atmokėdamas už jų kvaišą ir nedorą mąstymą,

skatinusį juos garbinti nebylius žalčius ir beverčius žvėris,

tu siuntei spiečius nebylių^[i4] gyvūnų jiems nubausti,

¹⁶ kad sužinotų, jog tuo pačiu

žmogus baudžiamas, kuo nusideda.

¹⁷ Juk tavo visagalė ranka,

sukūrusi pasaulį iš padrikos medžiagos,

lengvai galėjo pasiųsti prieš juos

būrius meškų ar drąsių liūtų,

¹⁸ ar naujai sukurtų, įtūžusių nežinomų žvėrių,

ar tokių, kurie prunkščia ugnimi,

ar tokių, kurių akys baisias kibirkštis svaido.

¹⁹ Ne tik jų daroma žala galėtų sunaikinti,

bet ir vien klaiką keliantis jų pasirodymas

galėtų užmušti kiekvieną.

²⁰ Tačiau net be viso to,

teisingumo vejami ir tavo galybės blaškomi,

jie vienu atsikvėpimu galėjo būt išguldyti.

Betgi tu sutvarkei visa,

žiūrėdamas ir saiko, ir skaičiaus, ir svorio.

²¹ Juk tu visad gali parodyti savo didžią jėgą,

ir kas galėtų priešintis tavo rankos galybei?

²² Juk prieš tave visas pasaulis yra kaip dulkelė,

nusverianti svarstykles,

ir kaip ryto rasos lašas,

nukrintantis ant žemės.

²³ Bet tu esi gailestingas visiems,

nes tu visa gali;

tu nepaisai žmonių nuodėmių,

kad jie galėtų atgailauti.

²⁴ Juk tu myli visa, kas yra,

ir nesišlykšti niekuo, ką esi padaręs,

nes nebūtumei padaręs,

jeigu būtum nekentęs.

²⁵ Kaip būtų galėjęs kas nors išsilaikyti,

jeigu tu nenorėtumei?

Ar būti išlaikytas,

jeigu nebūtų buvęs tavo pašauktas?

²⁶ Tu pasigaili visų,

nes jie yra tavo, VIEŠPATIE, –

tavo, kuris myli visa, kas gyva.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>