Ieškoti Dievo ir vengti pikta 1 Mylėkite teisumą,[i1] žemės valdovai, būkite atviri VIEŠPAČIUI gerumu, ieškokite jo tyra širdimi. 2 Juk suranda jį tie, kurie jo negundo, – jis pats apsireiškia tiems, kurie juo pasitiki. 3 Juk sukti svarstymai atitolina žmones nuo Dievo, o kai jo galybė bandoma, – ji apstulbina kvailius. 4 Juk išmintis niekad neis į piktavalę sielą nei gyvens nuodėmės pavergtame kūne. 5 Juk šventoji auklėjimo dvasia[i2] bėgs nuo apgaulės, pasitrauks nuo kvailų svarstymų, – bus ateinančios neteisybės[i3] išguita. 6 Juk išmintis yra žmogų mylinti dvasia, tačiau ji neatleidžia piktažodžiautojo nuo jo žodžių kaltės, nes Dievas yra jo slapčiausių minčių liudytojas, – tikrai stebi žmogaus širdį ir klausosi jo liežuvio. 7 [i4]Juk VIEŠPATIES dvasia pripildo pasaulį, ir tas, kuris visa palaiko, žino, ką žmogus sako, 8 užtat nė vienas, kalbantis pikta, neliks neišgirstas, ir neaplenks jo teisingumas. 9 Juk nedorėlio kėslai bus ištirti, ir pranešimas apie jo žodžius pasieks Viešpatį, paliudydamas jo nusikaltimus. 10 Juk budri ausis girdi visa, net niurnėjimas pakuždom neliks neišgirstas. 11 Saugokitės tad tuščio niurnėjimo, sulaikykite liežuvį nuo šmeižtų,[i5] nes ir slaptai tartas žodis turi atgarsių, o meluojanti burna sunaikina sielą. 12 Nesipirškite mirčiai savo gyvenimo paklydimu nei neužsitraukite žūties savo rankų darbais. 13 Juk Dievas mirties nepadarė ir nesidžiaugia gyvųjų žūtimi, – 14 tam, kad būtų, jis sukūrė visa. Visi pasaulio kūriniai savaime yra sveiki, jie neturi mirtinų nuodų, Hadas žemėje neviešpatauja. 15 Juk teisumas yra nemarus. Nedorėliai atmeta ir nemarumą, ir teisumą 16 Bet nedori žmonės[i6] darbu ir žodžiu prisišaukė mirtį, laikydami ją draugu, jos ilgėjosi ir sudarė su ja sandorą, nes jiems dera būti kartu su ja. |