| Iš 5 | Faraonas užsispiria ir lieka kietaširdis 1 Tada Mozė ir Aaronas nuėjo pas faraoną ir jam tarė: „Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas: 'Leisk mano tautai eiti atšvęsti mano iškilmę dykumoje'“. 2 Bet faraonas atsakė: „Kas gi tas VIEŠPATS, kad aš turėčiau jam paklusti ir leisti Izraeliui eiti? Nei aš tą VIEŠPATĮ pažįstu, nei aš leisiu Izraeliui eiti!“ 3 Tuomet jie tarė: „Mums apsireiškė hebrajų Dievas. Prašom leisti mums nueiti trijų dienų kelionę į dykumą ir ten atnašauti auką VIEŠPAČIUI, mūsų Dievui, kad kartais jis neištiktų mūsų maru ar kalaviju“. 4 Bet Egipto karalius atsakė: „Moze ir Aaronai, kam gi judu atitraukiate žmones nuo darbų? Nešdinkitės prie savo lažo!“ 5 Faraonas tęsė: „Štai jie yra gausesni už krašto gyventojus, o judu norite juos atleisti nuo lažo!“ 6 Tą pačią dieną faraonas įsakė žmonių prievaizdams ir jų prižiūrėtojams:[i1] 7 „Nebeduokite daugiau žmonėms plytoms dirbti šiaudų[i2], kaip iki šiol darėte. Teeina ir tepasirenka šiaudų jie patys! 8 Bet reikalaukite iš jų to paties skaičiaus plytų, kaip anksčiau kad padirbdavo. Skaičiaus nesumažinkite, nes jie yra tinginiai ir todėl rėkauja: 'Leisk mums eiti ir atnašauti auką mūsų Dievui!' 9 Duokite vyrams daugiau darbo, tedirba ir tenepaiso melagingų pažadų“. 10 Taigi žmonių prievaizdai ir prižiūrėtojai išėjo ir izraeliečiams pasakė: „Taip kalbėjo faraonas: 'Nebeduosiu jums jokių šiaudų. 11 Jūs patys eikite ir pasirūpinkite šiaudų, kur tik galite jų rasti. Tačiau darbas jums nė kiek nebus sumažintas'“. 12 Tada žmonės pasklido po visą Egipto žemę rinkti šiaudų ražienose. 13 O prievaizdai spaudė, sakydami: „Atlikite savo darbą! Kas dieną turite padaryti tiek pat, kiek padarydavote gaudami šiaudus“. 14 Izraeliečių prižiūrėtojai, faraono prievaizdų paskirti juos prižiūrėti, buvo nuplakti. „Kodėl, – klausė jų, – nepadarėte nei vakar, nei šiandien nustatyto skaičiaus plytų, kaip pirma kad padarydavote?“ 15 Tada izraeliečių prižiūrėtojai nuėjo pas faraoną ir skundėsi, sakydami: „Kodėl taip elgiesi su savo tarnais? 16 Šiaudų tavo tarnams nebeduodama, tačiau įsakoma: 'Dirbkite plytas!' Štai kaip yra tavo tarnai plakami! Tuo tarpu kalti yra tavo paties žmonės“. 17 Jis atsakė: „Jūs slunkiai, jūs tinginiai! Todėl ir sakote: 'Leisk mums eiti atnašauti auką tam VIEŠPAČIUI'. 18 O dabar nešdinkitės prie darbo! Šiaudų jums nebus duodama, bet jūs vis vien turite padirbti tiek pat plytų“. 19 Izraeliečių prižiūrėtojai pasijuto esą bėdoje, kai jiems buvo pasakyta: „Kasdienio plytų skaičiaus nemažinkite!“ 20 Išeidami iš faraono, jie susidūrė su Moze ir Aaronu, kurie stovėjo jų laukdami. 21 „VIEŠPATS tepasižiūri į jus ir teteisia! Užtraukėte mums faraono ir jo pareigūnų nemalonę, įdėjote jiems į ranką kalaviją mums nužudyti“. Dievas pakartoja savo pažadą 22 Mozė vėl kreipėsi į VIEŠPATĮ, sakydamas: „O Viešpatie, kodėl taip blogai elgiesi su šia tauta? Kam gi mane iš viso siuntei? 23 Nuo to laiko, kai nuėjau pas faraoną kalbėti tavo vardu, jis engia šią tautą, o tu nedarai nieko savo tautai išgelbėti“. |
