| Iš 35 | Šabo poilsis 1 [i1]Mozė surinko visą izraeliečių bendriją ir jiems sakė: Štai ką VIEŠPATS įsakė jums daryti: 2 „Šešias dienas bus dirbama, o septintoji diena bus jums visiško poilsio šabas,[i2] šventa VIEŠPAČIUI. Kas jos metu dirbtų bet kokį darbą, turi būti nubaustas mirtimi. 3 Šabo dieną niekur savo gyvenvietėse nekursite ugnies“. Aukos šventajai Padangtei 4 Mozė sakė visai izraeliečių bendrijai. Štai ką VIEŠPATS įsakė: 5 „Padarykite tarp savųjų rinkliavą VIEŠPAČIUI. Kiekvienas, dosnios širdies skatinamas, teatneša VIEŠPAČIUI auką: aukso, sidabro ir vario; 6 mėlynos, violetinės bei tamsiai raudonos spalvos siūlų ir plonos drobės; ožkų vilnų, 7 išdirbtų avinų kailių ir akacijos medienos; 8 aliejaus šviesai, kvepalų patepimų aliejui ir kvapiesiems smilkalams; 9 lazurito akmenų bei brangakmenių dėti į efodą ir krūtinės dėklą. 10 Kas tik iš jūsų yra nagingos išmonės, teateina ir tepadaro visa, ką VIEŠPATS įsakė: Padangtę, 11 jos Palapinę su apdengimu, sagtimis, lentomis, skersiniais, stulpais ir pastovais; 12 Skrynią su jos kartelėmis, malonės sostą ir uždangą pertvarai; 13 stalą su jo kartelėmis bei visais reikmenimis ir Artumo duona; 14 žvakidę apšvietimui su jos reikmenimis bei lempomis ir aliejų šviesai; 15 aukurą smilkalams su jo kartelėmis, patepimo aliejų bei kvapiuosius smilkalus ir užuolaidą ant angos – ant Palapinės angos; 16 deginamosios aukos aukurą su jo variniais pinučiais, kartelėmis bei visais reikmenimis, praustuvą su jo pastovu; 17 kiemo uždangas, jo stulpus bei pastovus ir užuolaidą kiemo vartams; 18 Padangtės kuolelius ir kiemo kuolelius su jų virvėmis; 19 drabužius, dėvimus tarnaujant šventovėje, – šventuosius drabužius Aaronui ir drabužius jo sūnums jų kunigiškai tarnybai“. 20 Kai izraeliečių bendruomenė pasitraukė nuo Mozės, 21 tada atėjo visi tie, kurių širdis buvo dosni ir kuriuos skatino jų dvasia, atnešdami VIEŠPAČIUI auką Susitikimo palapinės statybai, visai jos tarnybai ir šventiesiems drabužiams. 22 Vyrai ir moterys – visi, kurie buvo dosnios širdies, atnešė ir sagų, ir auskarų, ir žiedų, ir karolių – visokių auksinių daiktų. Kiekvienas, kas tik galėjo, atnešė VIEŠPAČIUI aukso atnašą. 23 O visi tie, kurie turėjo ar mėlynų, ar violetinių, ar tamsiai raudonos spalvos siūlų, ar plonos drobės, ar ožkų vilnų, ar išdirbtų avino kailių, ar švelnios odos, atnešė juos. 24 Kiekvienas, kas tik galėjo duoti sidabro ar vario atnašą, davė ją kaip VIEŠPATIES atnašą; kiekvienas, kas tik turėjo akacijos medžio, tinkamo statybai, jį atnešė. 25 Visos nagingos išmonės moterys verpė rankomis ir atnešė, ką buvo suverpusios – mėlynos, violetinės bei tamsiai raudonos spalvos siūlų ir plonų lininių siūlų; 26 o moterys, nagingai verpiančios ožkų vilnas, širdies skatinamos, verpė ožkų vilnas. 27 Giminių galvos atnešė lazurito akmenų ir brangakmenių dėti į efodą ir krūtinės dėklą, 28 kvepalų ir aliejaus apšvietimui, patepimo aliejui bei kvapiesiems smilkalams. 29 Taigi vyrai ir moterys, kurių širdis paskatino juos ką nors atnešti VIEŠPATIES per Mozę įsakytiems darbams atlikti, atnešė tai VIEŠPAČIUI kaip savanorišką auką. Šventovės meistrai 30 [i3]Tada Mozė tarė izraeliečiams: „Štai VIEŠPATS pašaukė vardu Bezalelį, Huro sūnaus Urio sūnų, iš Judo giminės, 31 pripildė jį dieviškos dvasios – nagingumo, išmonės ir visų amatų pažinimo, 32 įkvėpė jį sumanyti meniškus apmatus, ką galima padaryti iš aukso, sidabro bei vario, 33 pjaustyti ir rėminti akmenis, išdrožti iš medžio, – mokėti bet kokį amatą. 34 Jis suteikė jiedviem, – jam ir Oholijabui, Ahisamacho sūnui iš Dano giminės, – gebėjimą ir kitus pamokyti. 35 Juodu jis pripildė nagingos išmonės atlikti darbą ir meistro, ir apmatų sumanytojo, ir siuvinėtojo mėlynais, violetiniais, tamsiai raudonos spalvos siūlais ir plonais lininiais siūlais, ir audėjo, – bet kokio meistro ir bet kokio nagingo apmatų sudarytojo. |
