BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 25 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Išėjimo knygaSkyrius: 22

 Išėjimo knyga
  
Iš 22

1 „{Jei vagis, užkluptas besilaužiantis į namus, būtų mušamas ir numirtų, nėra kraujo kaltės. 2 Bet jei tai įvyktų saulei patekėjus, yra kraujo kaltė.}[i1]

{Vagis} turės atsilyginti už vagystę, bet jei neturėtų kuo tai padaryti, bus parduotas už savo vagystę. 3 Jei pavogtas gyvulys, – ar tai būtų jautis, ar asilas, ar avis, – būtų rastas pas jį gyvas, {vagis} turės atsilyginti dvigubai.

4 Jei kas paleistų savo galvijus ganytis kito žemėje ir nuganytų lauką ir vynuogyną, jis turės atsilyginti tuo, kas geriausia jo paties lauke ir vynuogyne.

5 Jei kiltų gaisras ir taip persimestų į erškėtynus, kad sunaikintų ar javų gubas, ar nepjautus javus, ar patį lauką, kas ugnį užkūrė, turės už viską atlyginti.

6 Jei kas pavestų kaimynui saugoti pinigus ar daiktus ir jie iš kaimyno namo būtų pavogti, tada vagis, jei sugautas, turės atiduoti dvigubai. 7 O jei vagis nebūtų pagautas, namų šeimininkas turės būti nuvestas Dievui[i2] prisiekti, kad jis pats nepakėlė rankų į savo kaimyno nuosavybę.

8 Visais neteisėto pasisavinimo atvejais, – ar tai liestų jautį, asilą, avį, drabužį, ar bet kokį nuostolį, apie kurį vienas teigia: 'Tai yra mano!' – abu pateiks savo bylą Dievui. Tas, kurį Dievas pripažins kaltu, turės savo kaimynui dvigubai atlyginti.

9 [i3]Jei kas pavestų kaimynui saugoti asilą, jautį ar bet kokį kitą gyvulį ir gyvulys nugaištų ar būtų sužalotas, ar būtų pagrobtas, niekam nematant, 10 tuomet priesaika VIEŠPATIES akivaizdoje turės išspręsti tarp jų, kad saugotojas nepakėlė rankos į savo kaimyno nuosavybę. Savininkas turės sutikti, o anam nereikės nuostolio atlyginti. 11 Bet jei {gyvulys} buvo pavogtas iš jo, saugotojas turės atlyginti jo savininkui. 12 Jei {gyvulys} buvo žvėrių sudraskytas, teatneša jį kaip įrodymą. Už tai, kas sudraskyta, nereikės atlyginti.

13 Jei kas pasiskolintų {gyvulį} iš kaimyno ir jis, savininkui su juo nesant, būtų sužalotas ar nugaištų, jis turės atlyginti. 14 O jei savininkas buvo su juo, tada atlyginti nereikės. Bet jei buvo pasamdytas, jam priklauso samdinio mokestis už darbą“.

Visuomeniniai nuostatai

15 „Jei kas suvedžiotų mergelę, kuri nėra susižiedavusi, ir sueitų su ja, turės mokėti už ją nuotakos kainą ir paimti žmona. 16 Bet jei jos tėvas atsisakytų ją duoti suvedžiotojui, jis vis tiek turės mokėti įprastinę nuotakos kainą, mokamą už mergeles.[i4]

17 Nepaliksi gyvos kerėtojos.

18 Kas sueina su gyvuliu, turi būti nubaustas mirtimi.

19 Kas aukotų atnašas bet kokiam kitam dievui, o ne vienam VIEŠPAČIUI, bus pasmerktas sunaikinti.

20 Nevarginsi ir nekamuosi ateivio, nes jūs patys buvote ateiviai Egipto žemėje. 21 Neskriausite našlės ar našlaičio. 22 Jei tu juos nuskriaustum, kai tik jie manęs šauksis, aš tikrai išgirsiu jų šauksmą. 23 Degsiu pykčiu ir išžudysiu jus kalaviju. Jūsų žmonos taps našlėmis, o jūsų vaikai našlaičiais.

24 Kai skolinsi mano žmonėms, savo vargšams, nesielgsi su jais kaip skolintojas, nereikalausi iš jų palūkanų. 25 Jei paimtumei savo kaimyno apdarą kaip užstatą, turi jį sugrąžinti jam prieš saulei nusileidžiant, 26 nes šis apdaras yra jo vienintelė antklodė apsikloti. Kuo gi jis užsiklos eidamas miegoti? Todėl kai jis manęs šauksis, išgirsiu, nes aš gailestingas.

27 Neplūsi Dievo[i5] nei keiksi savo tautos valdovo“.

Pirmienos ir pirmagimiai

28 „Nenudelsi atnašų iš savo pjūties derliaus ir vyno iš spaudyklos srauto.

Atiduosi man savo pirmagimį sūnų. 29 Darysi tą patį su savo jaučiais ir avimis. Per septynias dienas jis pasiliks su savo motina, bet aštuntą dieną turi jį man atiduoti.

30 Jūs būsite man pašvęsti žmonės. Todėl nevalgysite jokios žvėrių sudraskytos mėsos. Šunims ją išmesite“.

  
Išnašos:
1Iš 22,2-22,1: {Jei vagis, užkluptas ... }: atrodo, kad šis tekstas yra tik išsamesnio nuostato dėl įsilaužimų į namus fragmentas, įterptas į nuostatus apie galvijų vagystę. Šeimininkas, užmušęs įsibrovėlį naktį, būtų pateisintas, bet jei tai padarytų dieną, nebūtų pateisintas, nes dienos metu įsibrovėlis gali būti lengviau pagautas.
2Iš 22,7: ... nuvestas Dievui: žr. Iš 21,6 paaiškinimą; taip pat Iš 22,10.
3Iš 22,9: Jei niekas nematė, kaip gyvulys nugaišo ar kaip jis buvo sužalotas, gyvulio saugotojas privalo prisiekti, jog jis nepasisavino kaimyno nuosavybės. Atrodo, kad žodis pagrobtas yra tik žodžio sužalotas pakartojimas.
4Iš 22,16: Įprastinė nuotakos kaina už mergelę buvo, anot Įst 22,29, penkiasdešimt šekelių.
5Iš 22,27: Neplūsi Dievo ... : pažodžiui neplūsi dievų, t. y. teisėjų.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Išėjimo knygaSkyrius: 22