|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Išėjimo knyga | Skyrius: |  | 2 |  |
| | Išėjimo knyga | | | | | Iš 2 | Mozės gimimas 1 Vienas vyras iš Levio giminės nuėjo paimti sau žmona vieną iš Levio giminės moterų. 2 Moteris tapo nėščia ir pagimdė sūnų. Matydama, kad jis buvo gražus kūdikis, tris mėnesius jį slėpė. 3 Nebegalėdama slėpti jo ilgiau, paėmė papiruso pintinę[i1] ir ištinkavo ją bitumu bei derva. Paguldžiusi į ją kūdikį, padėjo tarp nendrių Nilo pakrantėje. 4 Jo sesuo atsistojo atokiau pažiūrėti, kas atsitiks. 5 Faraono duktė nusileido prie Nilo maudytis. Tuo tarpu jos palydovės vaikštinėjo Nilo pakrante. Pastebėjusi tarp nendrių pintinę, ji pasiuntė savo palydovę jos atnešti. 6 Kai pintinę atidarė, pamatė kūdikį. Žiūri, berniukas verkia! Jai pagailo jo. „Tai turi būti vienas iš hebrajų vaikų“, – ji tarė. 7 Tada kūdikio sesuo kreipėsi į faraono dukterį: „Gal man nueiti ir parūpinti žindyvę iš hebrajų moterų, kad pažindytų vaiką?“ 8 „Puiku, nueik!“ – atsakė faraono duktė. Mergaitė nuėjo ir pašaukė paties kūdikio motiną. 9 Faraono duktė jai tarė: „Imk šį kūdikį ir žindyk jį man. Aš tau atsilyginsiu“. Moteris kūdikį paėmė ir jį žindė. 10 Kai kūdikis paaugo,[i2] ji atnešė jį faraono dukteriai, o ji priėmė jį kaip savo sūnų. Ji pavadino jį Moze,[i3] paaiškindama: „Aš ištraukiau jį iš vandens“. Mozė pabėga į Midjaną 11 Vieną kartą, kai Mozė jau buvo užaugęs,[i4] jis nuėjo pas savo gimines. Stebėdamas jų lažo darbus, jis pamatė vieną egiptietį, mušantį hebrajų – vieną iš jo giminių. 12 Apsidairęs aplinkui ir nieko arti nematydamas, jis egiptietį užmušė ir paslėpė smėlyje. 13 Kai jis vėl nuėjo kitą dieną, žiūri, mušasi du hebrajai! „Kodėl muši savo bičiulį hebrajų?“ – užklausė kaltąjį. 14 O šis atkirto: „Kas gi padarė tave mūsų didžiūnu ir teisėju? Bene nori ir mane užmušti, kaip kad užmušei egiptietį?“ Mozė nusigando ir galvojo: „Aišku, tas dalykas jau žinomas!“ 15 Kai faraonas apie tai išgirdo, jis stengėsi Mozę nužudyti. Mozė nuo faraono pabėgo. Atkeliavo į Midjano kraštą ir atsisėdo prie vieno šaltinio. | | | | | Išnašos: | | 1 | Iš 2,3: ... papiruso pintinę: tuo pačiu hebrajišku žodžiu – tebah vadinama ir Nojaus arka Pr 6,14 tekste. Mozės arka buvo iš papiruso nendrių stiebų. | | 2 | Iš 2,10: Kai kūdikis paaugo: turbūt kai jis buvo nujunkytas. | | 3 | Iš 2,10: Mozė: hebrajiškai Moše, t. y. ištrauktas iš {vandens}. Vardo paaiškinimas nesiremia moksliška etimologija, bet žodžių skambesiu: vardas Mošė siejamas su veiksmažodžiu mašah – ištraukti. Etimologiškai vardas sietinas su egiptiečių žodžiu vaikas {to} ... arba gimęs {tam} ... Pavyzdžiui, faraonų vardai Ahmosis, Tutmosis ... – {Dievo}Tut vaikas, {Dievo} Ah vaikas ... | | 4 | Iš 2,11: ... kai Mozė jau buvo užaugęs: Apd 7,23 mini keturiasdešimties metų laiko tarpą. Žr. Iš 7,7. ... mušantį: turbūt plakantį arba žudantį. | | 5 | Iš 2,18: Reuel{is}: jis vadinamas ir Jetro – Jetru. Žr. Iš 3,1; 4,18; 18,1. | | 6 | Iš 2,19: ... egiptietis: Mozė vilkėjo egiptietiškais drabužiais ir kalbėjo egiptiečių kalba. | | 7 | Iš 2,22: Geršom{as}: hebrajiškai Ger – ateivis ir šam – ten, t. y. Mozė sūnų pavadino Ateivis ten vardu. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Išėjimo knyga | Skyrius: | | 2 | |
|
|
|
|
