Izraeliečiai ateina prie Sinajaus kalno

¹ Trečią mėnesį po išėjimo iš Egipto, jo pirmąją dieną, izraeliečiai atėjo į Sinajaus dykumą. ² Iškeliavę iš Refidimų, jie priėjo Sinajaus dykumą ir dykumoje apsistojo. Izraelis įsirengė stovyklą priešais kalną, ³ ir Mozė užkopė pas Dievą. VIEŠPATS pašaukė Mozę nuo kalno, tardamas: „Taip kalbėsi Jokūbo namams ir paskelbsi Izraelio vaikams: ⁴ 'Jūs matėte, ką padariau egiptiečiams, kaip nešiau jus ant erelių sparnų ir pas save jus atsivedžiau. ⁵ O dabar, jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, jūs būsite mano nuosavybė, brangesnė man už visas kitas tautas. Iš tikrųjų man priklauso visa žemė, ⁶ bet jūs būsite mano kunigiška karalystė^[i1] ir šventa tauta'. Šiuos žodžius turi pasakyti izraeliečiams“.

⁷ Mozė nuėjo, sušaukė visus tautos seniūnus ir perdavė jiems visus žodžius, kuriuos VIEŠPATS buvo jam liepęs pasakyti. ⁸ Žmonės, visi kaip vienas, atsakė: „Visa, ką tik VIEŠPATS kalbėjo, darysime!“ Mozė perdavė VIEŠPAČIUI žmonių žodžius. ⁹ Tada VIEŠPATS tarė Mozei: „Štai aš ateisiu pas tave tirštame debesyje, idant žmonės girdėtų mane su tavimi kalbantis ir tavimi visuomet pasitikėtų“.

Kai Mozė perdavė VIEŠPAČIUI žmonių žodžius, ¹⁰ VIEŠPATS Mozei tarė: „Eik pas žmones ir įspėk juos, kad būtų šventi šiandien ir rytoj. Paliepk jiems išsiplauti drabužius ¹¹ ir paruošk juos trečiajai dienai, nes trečią dieną VIEŠPATS nužengs ant Sinajaus kalno visų žmonių akivaizdoje. ¹² Apie visą kalną nustatyk žmonėms ribas, tardamas: 'Būkite atsargūs! Nelipkite į kalną, nelieskite jo papėdės. Kas tik prisilies prie kalno, turės būti nubaustas mirtimi. ¹³ Tenepaliečia jų ranka: jie turi būti užmušti akmenimis ar nušauti strėlėmis. Ar tai būtų gyvulys, ar žmogus, jie negali išlikti gyvi'. Tik ragui sugaudus ilguoju gaudesiu, jie galės lipti į kalną“. ¹⁴ Mozė nulipo nuo kalno pas žmones ir įspėjo juos, kad būtų šventi; jie išsiplovė savo drabužius. ¹⁵ Mozė tarė žmonėms: „Būkite pasiruošę trečiajai dienai. Nesueikite su moterimis“.

Didysis apsireiškimas

¹⁶ Trečiąją dieną, auštant rytui, daužėsi perkūnas, švytavo žaibai ir tirštas debesis dengė kalną. Rago gaudesys buvo toks skardus, kad visi esantieji stovykloje žmonės drebėjo. ¹⁷ Mozė išvedė žmones iš stovyklos Dievo pasitikti. Jie užėmė savo vietą kalno papėdėje. ¹⁸ Dabar visas Sinajaus kalnas buvo dūmuose, nes VIEŠPATS buvo nužengęs ant jo ugnyje. Nuo jo kilo dūmai tarsi iš krosnies, o visas kalnas baisiai drebėjo. ¹⁹ Rago gaudesys darėsi vis skardesnis. Mozei kalbant, Dievas atsakė jam perkūno griausmu. ²⁰ Kai VIEŠPATS nužengė ant Sinajaus kalno, ant kalno viršūnės, jis pašaukė Mozę pas save ant kalno viršūnės. Mozė užkopė. ²¹ Tada VIEŠPATS tarė Mozei: „Lipk žemyn ir įspėk žmones, kad nesiveržtų pas VIEŠPATĮ jo pamatyti. Kitaip daug kas iš jų pražus. ²² Net ir kunigai, kurie iš arti tarnauja VIEŠPAČIUI, turi save pašventinti, idant VIEŠPATS neatsisuktų prieš juos“. ²³ Mozė VIEŠPAČIUI atsakė: „Žmonėms nėra leista lipti į Sinajaus kalną, nes tu pats įspėjai mus, tardamas: 'Nustatyk ribas aplink kalną ir padaryk jį šventą'“. ²⁴ VIEŠPATS jam tarė: „Lipk žemyn ir, atsivesdamas su savimi Aaroną, vėl užkopk. Bet neleisk nei kunigams, nei žmonėms peržengti ribos ir kopti pas VIEŠPATĮ, idant jis neatsisuktų prieš juos“. ²⁵ Mozė nulipo pas žmones ir jiems tai pasakė.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>