Jetras pasitinka Mozę

^1 [i1]Mozės uošvis Jetras, Midjano kunigas, išgirdo visa, ką Dievas buvo padaręs Mozei ir savo tautai Izraeliui: kaip VIEŠPATS išvedė Izraelį iš Egipto. ² Tada Jetras, Mozės uošvis, paėmė Ziporą, Mozės žmoną, kurią jis buvo atsiuntęs pas jį, ³ ir du jos sūnus. Vieno vardas buvo Geršomas, nes tėvas sakė: „Aš buvau ateivis svetimame krašte“, ⁴ o kito vardas buvo Eliezeris, nes tėvas sakė: „Mano tėvo Dievas buvo man pagalba ir išgelbėjo mane nuo faraono kalavijo“. ⁵ Mozės uošvis Jetras drauge su Mozės sūnumis ir žmona atėjo į dykumą prie Dievo kalno, kur buvo apsistojęs Mozė. ⁶ Jis davė Mozei žinią: „Aš, tavo uošvis Jetras, ateinu pas tave su tavo žmona ir dviem jos sūnumis“. ⁷ Mozė išėjo uošvio pasitikti, jam žemai nusilenkė ir jį pabučiavo. Jiedu, vienas kitą pasveikinę, nuėjo į palapinę.

⁸ Tada Mozė papasakojo savo uošviui visa, ką VIEŠPATS buvo padaręs faraonui ir egiptiečiams už Izraelį, apie visus sunkumus, kuriuos jie buvo patyrę kelionėje, ir kaip VIEŠPATS juos išgelbėdavęs. ⁹ Jetras džiaugėsi visu tuo gerumu, kurį parodė VIEŠPATS^[i2] Izraeliui, išvaduodamas juos iš egiptiečių.

¹⁰ Jetras tarė: „Tebūna pašlovintas VIEŠPATS, kuris išvadavo jus iš egiptiečių ir faraono rankos, išgelbėjo savo tautą nuo Egipto jungo. ¹¹ Dabar aš žinau, kad VIEŠPATS yra galingesnis už visus dievus, nes jis išvadavo tautą iš egiptiečių, kai jie įžūliai su ja elgėsi“. ¹² Ir Mozės uošvis Jetras atnašavo deginamąją auką ir kitas aukas Dievui. Atėjo ir Aaronas su visais Izraelio seniūnais valgyti aukų valgio VIEŠPATIES akivaizdoje.

Paskiriami teisėjai

¹³ Kitą dieną Mozė sėdosi žmonėms teisėjauti. Stovėdami prie jo, žmonės laukė nuo ryto lig vakaro. ¹⁴ Mozės uošvis, pamatęs visa, ką jis dėl žmonių daro, tarė: „Ką gi tu ten žmonėms darai? Kodėl sėdi vienas, ko tie visi žmonės, stovėdami aplink tave, laukia nuo ryto lig vakaro?“ ¹⁵ Mozė atsakė: „Ogi dėl to, kad žmonės ateina pas mane atsiklausti Dievo. ¹⁶ Kada tik jie susiginčija, ateina pas mane, aš išsprendžiu jų reikalą ir pasakau jiems Dievo įstatus ir nurodymus“. ¹⁷ Mozės uošvis jam tarė: „Kaip tu darai, nėra gera. ¹⁸ Tu pats pervargsi, nuvarginsi ir šiuos žmones. Ta pareiga yra tau per sunki, tu vienas jos negali atlikti. ¹⁹ Nūn paklausyk manęs. Duosiu tau patarimą, ir tebūna Dievas su tavimi! Tu turėtumei būti žmonių atstovas pas Dievą ir pateikti Dievui jų reikalus. ²⁰ Mokyk juos įstatų ir nurodymų, parodyk jiems kelią, kuriuo turi eiti, ir darbus, kuriuos turi atlikti. ²¹ Be to, turėtum paieškoti visoje tautoje pajėgių vyrų – vyrų, bijančių Dievo, patikimų ir sąžiningų. Paskirk tokius vyrus jiems kaip pareigūnus tūkstančiams, šimtams, penkiasdešimtims ir dešimtims. ²² Tegu jie nuolatos žmonėms teisėjauja, – tepateikia tau tik ypatingus atvejus, o paprastus atvejus jie patys teišsprendžia. Leisdamas jiems dalytis našta su tavimi, sau palengvinsi. ²³ Jei taip padarysi, – ir Dievas tau taip įsako, – pajėgsi ištesėti. O visi šie žmonės eis namo patenkinti“.

²⁴ Mozė paklausė savo uošvio ir padarė taip, kaip jis buvo pataręs. ²⁵ Išsirinko pajėgių vyrų iš viso Izraelio ir paskyrė juos žmonių seniūnais – pareigūnais tūkstančiams, šimtams, penkiasdešimtims ir dešimtims. ²⁶ Jie nuolatos teisėjavo žmonėms, sunkius atvejus pateikdami Mozei, o lengvesnius patys išspręsdami. ²⁷ Tada Mozė išleido savo uošvį, ir jis iškeliavo į savo kraštą.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>