| Iš 16 | 1 Pakilusi iš Elimų, visa izraeliečių bendrija atkeliavo į Sino dykumą, kuri yra tarp Elimų ir Sinajaus, antrojo mėnesio penkioliktą dieną[i1] po išėjimo iš Egipto žemės. 2 Dykumoje visa izraeliečių bendrija murmėjo prieš Mozę ir Aaroną. 3 Izraeliečiai jiems sakė: „Verčiau būtume mirę nuo VIEŠPATIES rankos Egipto žemėje, sėdėdami prie mėsos puodų ir prisivalgę duonos iki soties! Juk išvedėte mus į šią dykumą visą bendriją badu numarinti!“ 4 Tada VIEŠPATS tarė Mozei: „Tikėk manimi, aš lysiu jums duona iš dangaus.[i2] Kasdien žmonės teeina ir tepasirenka tik tiek, kiek pakaktų vienai dienai, kad išbandyčiau, ar jie laikosi mano mokymo, ar ne. 5 Betgi šeštą dieną, kai jie ruoš, ką parsinešė, ras dvigubai tiek, kiek jie paprastai prirenka kitomis dienomis“. 6 Mozė ir Aaronas tarė visiems izraeliečiams: „Vakare jūs patirsite, kad VIEŠPATS išvedė jus iš Egipto žemės, 7 o rytoj rytą matysite VIEŠPATIES šlovę, nes jis išgirdo jūsų murmėjimą prieš VIEŠPATĮ. O mudu, kas mes tokie, kad turėtumėte prieš mus murmėti? 8 Nes VIEŠPATS, – tęsė Mozė, – vakare duos jums mėsos valgyti, o rytoj rytą duonos iki soties. VIEŠPATS išgirdo jūsų murmėjimą, kuriuo prieš jį murmėjote. O mudu, kas mes tokie? Jūsų murmėjimas nėra prieš mus, bet prieš VIEŠPATĮ!“ 9 Tada Mozė tarė Aaronui: „Sakyk visai izraeliečių bendrijai: 'Artinkitės prie VIEŠPATIES, nes jis išgirdo jūsų murmėjimą'“. 10 Kai Aaronas kalbėjo visai izraeliečių bendrijai, jie dairėsi į dykumą ir žiūri – debesyje pasirodė VIEŠPATIES šlovė! 11 VIEŠPATS kalbėjo Mozei: 12 „Aš išgirdau izraeliečių murmėjimą. Sakyk jiems: 'Temstant valgysite mėsos, o rytoj rytą turėsite duonos iki soties. Tada jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas'“. 13 Vakare pasirodė putpelės ir apdengė stovyklą, o rytą visur aplink stovyklą buvo užkritusi didelė rasa. 14 Rasai nukritus, žiūri – dykumos paviršiuje guli kažkas smulkaus, panašaus į grūdelius – taip smulkaus tarsi šerkšnas ant žemės. 15 Tai pamatę, izraeliečiai klausė vieni kitų: „Kas tai yra?“[i3] – nes jie nežinojo, kas tai buvo. Mozė jiems tarė: „Tai duona, kurią VIEŠPATS davė jums valgyti. 16 Šitoks yra VIEŠPATIES įsakymas: 'Prisirinkite jos tiek, kiek kiekvienam pagal asmenų skaičių reikia. Kiekvienam asmeniui po vieną omerą. Kiekvienas aprūpina visus esančius savo palapinėje'“. 17 Izraeliečiai taip darė, kad vieni prisirinko jos daug, o kiti mažai. 18 Bet kai paseikėjo omeru, daugiau prisirinkusiems nebuvo per daug, o mažiau prisirinkusiems nebuvo per mažai. Visi buvo tiek prisirinkę, kiek kiekvienam reikėjo. 19 Mozė jiems tarė: „Nė vienas tenepalieka jos nė trupučio kitam rytui“. 20 Betgi jie Mozės nepaklausė. Kai kurie pasiliko jos šiek tiek ir rytojui, bet ji sukirmijo ir dvokė. Ant jų Mozė supyko. 21 Kas rytą jie rinkdavosi jos tiek, kiek kiekvienam reikėjo, nes, saulei įkaitinus, ji ištirpdavo. 22 Šeštąją dieną jie prisirinko maisto dvigubai – kiekvienam po du omerus. Kai visi bendrijos vadovai atėjo pas Mozę ir jam pranešė, 23 jis tarė jiems: „Šitoks yra VIEŠPATIES įsakymas: 'Rytoj yra iškilminga poilsio diena, šventas VIEŠPATIES šabas. Kiek turite kepti, kepkite, kiek turite virti, virkite, o kas lieka, atidėkite sau į šalį ir palaikykite rytojui'“. 24 Jie kas liko atidėjo į šalį rytojui, kaip Mozė buvo paliepęs, ir maistas nei dvokė, nei sukirmijo. 25 Mozė tarė: „Valgykite jį šiandien, nes šiandien yra VIEŠPATIES šabas. Šiandien ant žemės jo nerasite. 26 Kitas šešias dienas jo rinksitės, bet septintą dieną, kuri yra šabas, ant žemės jo nebus“. 27 Vis dėlto septintą dieną kai kurie žmonės išėjo jo pasirinkti, bet nieko nerado. 28 Tada VIEŠPATS sakė Mozei: „Kaip ilgai jūs atsisakysite laikytis mano įsakymų ir pamokymų? 29 Įsidėmėkite! VIEŠPATS davė jums šabą, todėl šeštą dieną jis duoda jums maisto dviem dienoms. Septintą dieną visi turite būti namie ir niekur neiti“. 30 Taigi septintą dieną žmonės ilsėjosi. 31 Izraelio namai pavadino tą duoną mana. Ji buvo panaši į koriandro[i4] sėklą, balta, o jos skonis buvo panašus į meduolių skonį. 32 Mozė tarė: „Šitoks yra VIEŠPATIES įsakymas: 'Tebūna vienas jos omeras laikomas per kartų kartas, idant jos galėtų pamatyti duoną, kuria aš maitinau jus dykumoje, kai išvedžiau jus iš Egipto žemės'“. 33 Mozė tarė Aaronui: „Paimk indą,[i5] supilk į jį omerą manos ir padėk jį VIEŠPATIES akivaizdoje, kad būtų laikoma per kartų kartas“. 34 Aaronas padėjo jį priešais Sandorą,[i6] kad būtų laikomas, kaip Mozei įsakė VIEŠPATS. 35 Izraeliečiai valgė maną keturiasdešimt metų, kol atėjo į sėslų kraštą, kol atėjo prie Kanaano krašto ribos. 36 Omeras yra dešimtoji efos dalis. |
