Jokūbo palikuonys Egipte

¹ Šie yra vardai Izraelio sūnų,^[i1] atsikėlusių su Jokūbu į Egiptą. Kiekvienas jų atsikėlė su savo šeimyna: ^2 [i2]Reubenas, Simeonas, Levis ir Judas; ³ Issacharas, Zebulunas ir Benjaminas; ⁴ Danas ir Naftalis, Gadas ir Ašeras. ⁵ Visų asmenų, gimusių pačiam Jokūbui,^[i3] buvo septyniasdešimt. Juozapas jau buvo Egipte.

⁶ Numirė Juozapas, išmirė ir visi jo broliai bei visa ana karta. ⁷ Bet izraeliečiai buvo vaisingi ir daugiavaikiai. Jie taip dauginosi ir taip labai padaugėjo, kad jų buvo pilna visame krašte.

Priespauda

⁸ Ilgainiui Egipte iškilo naujas karalius, kuris apie Juozapą nieko nebežinojo^[i4]. ⁹ „Štai, – sakė jis savo žmonėms, – izraeliečių tauta yra gausesnė ir galingesnė už mus. ¹⁰ Tai negerai! Turime su jais pasielgti taip gudriai, kad nebedaugėtų. Kitaip, kilus karui, jie gali susidėti su mūsų priešais, kovoti prieš mus ir pasitraukti iš krašto“. ¹¹ Todėl buvo jiems paskirti prižiūrėtojai engti jų lažo darbais. Jie statė faraonui^[i5] sandėlių miestus – Pitomą ir Raamsesą. ¹² Bet kuo labiau jie buvo engiami, tuo labiau jie daugėjo ir taip plėtėsi, kad egiptiečiai pradėjo izraeliečių bijoti.

¹³ Todėl egiptiečiai be gailesčio dar labiau krovė ant izraeliečių darbus ¹⁴ ir kartino jiems gyvenimą sunkiu lažu prie molio, prie plytų bei prie įvairių darbų laukuose. Apkraudami juos visokiais darbais, egiptiečiai buvo negailestingi.

Įsakymas pribuvėjoms

¹⁵ Egipto karalius kreipėsi į hebrajų^[i6] pribuvėjas, kurių viena buvo vadinama Šifra, o kita Pua, ¹⁶ sakydamas: „Kada tik būsite pribuvėjomis hebrajų moterims, žiūrėkite į gimdymo krėslą:^[i7] jei gimsta berniukas, užmuškite jį, bet jei mergaitė, telieka gyva“. ¹⁷ Tačiau pribuvėjos bijojo Dievo ir nevykdė, ką Egipto karalius buvo joms įsakęs, palikdavo gyvus ir berniukus. ¹⁸ Tuomet Egipto karalius pasišaukė pribuvėjas ir jų klausė: „Kodėl taip padarėte ir palikote berniukus gyvus?“ ¹⁹ Pribuvėjos faraonui atsakė: „Dėl to, kad hebrajų moterys nėra kaip egiptietės: jos yra tvirtos. Jos pagimdo pribuvėjai nespėjus ateiti!“ ²⁰ Užtai Dievas buvo geras pribuvėjoms. O tauta augo ir tapo labai stipri. ²¹ Kadangi pribuvėjos bijojo Dievo, jis davė ir joms gausias šeimas.

²² Tada faraonas įsakė visiems savo žmonėms: „Meskite į Nilą^[i8] visus hebrajams gimusius berniukus, o mergaites gyvas palikite“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>