1 Stovėsiu savo sargybos vietoje, atsistosiu ant pylimo; lauksiu, kad išgirsčiau, ką jis man sakys, koks bus jo atsakymas į mano skundą. Dievas antrąkart atsako pranašui 2 Tuomet VIEŠPATS man atsakė ir tarė: – Užrašyk regėjimą, įrėžk taip aiškiai į lenteles, kad ir bėgikas jį perskaitytų. 3 Paskirtu laiku išsipildys regėjimas, dabar jis skuba prie galo ir nemeluoja. Jei atrodo, kad jis gaišuoja, lauk; tikrai jis išsipildys, nesuvėluos. 4 Pasižiūrėk į puikuolį! Jo dvasia nėra dora; o teisus žmogus[i1] gyvena savo tikėjimu. B. NEDORĖLIŲ PRAŽŪTIS 5 Be to, turtas yra apgaulus; puikuoliai neišlieka. Išsižioja plačiai kaip Šeolas, kaip mirčiai jiems niekad negana. Glemžia sau visas tautas ir užkariauja visas gentis. 6 Ar neims visi tokius žmones pajuokti, apie juos patyčiomis ir patarlėmis kalbėti? „Vargas tam, kuris krauna, kas jam nepriklauso!“ Kaip ilgai nesiliausi krautis daiktus, paimtus kaip užstatą? 7 Ar nesukils staiga tavo skolintojai? Ar neatsibus tie, kurie tau baimę kelia? Tuomet būsi tu jiems grobis! 8 Kadangi apiplėšei daug tautų, plėš tave visų tautų likučiai už išlietą žmonių kraują ir smurtą žemei – miestams ir visiems, kas juose gyvena. 9 „Vargas tam, kuris siekia neteisėtos naudos savo namams, krauna aukštai sau lizdą, norėdamas saugiai gyventi!“ 10 Užtaisei gėdą savo namams, išžudydamas daug tautų, ir sau užsitraukei pražūtį. 11 [i2]Netgi akmenys šauks sienoje ir tinkas atsilieps iš sienojų tarpo. 12 „Vargas tam, kuris stato miestą išliedamas kraują ir įkuria gyvenvietę nusikaltimais!“ 13 Argi ne Galybių VIEŠPATIES valia žmonės triūsia ugniai pamaitinti[i3] ir tautos tuščiai vargsta? 14 Vis dėlto žemė bus taip pilna VIEŠPATIES šlovės pažinimo, kaip jūra iki kraštų pripildyta vandenų. 15 „Vargas tam, kuris liedamas pyktį girdo savo kaimynus, kol jie pasigeria, norėdamas pasižiūrėti į jų nuogumą!“ 16 Teks tau panieka vietoj garbės. Gerk ir tu pats! Svirduliuok! Taurė VIEŠPATIES dešinėje pasisuks į tave ir gėda aptemdys tavo garbę! 17 Smurto veiksmai, padaryti Libanui,[i4] vers baisėtis tave, žvėrių išnaikinimas[i5] klaiką tau kels, už išlietą žmonių kraują ir smurtą žemei – miestams ir visiems, kas juose gyvena. 18 [i6]Ką padės stabas, meistro padarytas, lietas paveikslas ir melo mokytojas? Meistras pasitiki savo darbu, nors jo kūrinys yra tik stabas, negalintis žodžio ištarti! 19 Vargas tam, kuris taria rąstagaliui: „Pabusk!“ ir kurčiam akmeniui: „Kelkis!“ Ar jis gali pamokyti? Įsižiūrėk! Auksu ir sidabru aptrauktas, tačiau gyvybės alsavimo jis neturi. 20 Bet VIEŠPATS yra savo Šventykloje, – tenutyla jo akivaizdoje visa žemė. | 
