| Gal 4 | Dievo vaikų dalia 1 Dar pasakysiu: kol paveldėtojas nepilnametis, jis niekuo nesiskiria nuo vergo, nors yra visa ko šeimininkas; 2 jis esti globėjų ir prievaizdų valdžioje iki tėvo nustatyto meto. 3 Taip buvo ir su mumis: kol buvome nepilnamečiai, turėjome vergauti pasaulio pradmenims.[i1] 4 Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters,[i2] pavaldų įstatymui, 5 kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įvaikystę. 6 O kadangi esate įvaikiai, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“ 7 Taigi tu jau nebe vergas, bet įvaikis; o jeigu įvaikis, tai Dievo valia ir paveldėtojas. 8 Kitados, dar nepažindami Dievo, jūs vergavote dievams, kurie iš tikro jokie dievai. 9 Bet dabar, pažinę Dievą arba, geriau sakant, Dievo pažinti, – kaipgi jūs galite grįžti prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl norite vergauti?! 10 Jūs laikotės dienų, mėnesių, laikotarpių, metų...[i3] 11 Aš tikrai baiminuosi dėl jūsų: kad kartais nebūčiau veltui triūsęs jūsų labui. Asmeniški įspėjimai 12 Tapkite tokie kaip aš, nes ir aš esu tapęs toks kaip jūs. Maldauju jus, broliai! Jūs nesate manęs įžeidę. 13 Jūs žinote, kad pirmą kartą jums paskelbiau Evangeliją sirgdamas.[i4] 14 Mano kūno negalė buvo jums išmėginimas, bet jūs jo nepaniekinote ir neatmetėte, o mane priėmėte kaip Dievo pasiuntinį, kaip patį Kristų Jėzų. 15 Kurgi dabar tas jūsų džiaugsmingasis priėmimas? Juk aš galiu paliudyti, kad įmanydami jūs būtumėte išsilupę akis ir atidavę man.[i5] 16 Nejau tapau jūsų priešu, kalbėdamas jums tiesą?! 17 Anie[i6] jus vilioja ne kilniais sumetimais. Jie norėtų jus atitraukti, kad prisirištumėte prie jų. 18 Gražu patirti taurų prisirišimą visada, o ne vien kai esu pas jus, 19 mano vaikeliai, kuriuos aš ir vėl su skausmu gimdau, kol jumyse išryškės Kristaus atvaizdas.[i7] 20 Aš norėčiau būti dabar pas jus, kad žinočiau, kaip prabilti, nes neišmanau, ką man su jumis daryti. Du testamentai: Hagara ir Sara 21 [i8]Pasakykite man jūs, norintys būti įstatymo valdžioje, ar negirdite įstatymo? 22 Juk parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, o kitą iš laisvosios.[i9] 23 Bet vergės sūnus buvo gimęs pagal kūną, o laisvosios – pagal pažadą. 24 Tai pasakyta perkeltine prasme: tiedvi moterys – tai dvi Sandoros. Viena prie Sinajaus kalno sudaryta, gimdanti vergystei: ją reiškia Hagara. 25 [i10]Hagara – tai Sinajaus kalnas Arabijoje; ji atitinka dabartinę Jeruzalę, nes šioji vergauja su savo vaikais. 26 Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ir ji yra mūsų motina, 27 nes parašyta: Pralinksmėk, nevaisingoji, kuri negimdei! Šūkauk ir džiūgauk, nepažinusi kentėjimų! Nes apleistoji turi daug vaikų, daugiau negu turinčioji vyrą. 28 Jūs, broliai, esate pažado vaikai nelyginant Izaokas. 29 Bet kaip tada gimusis pagal kūną persekiojo gimusį pagal dvasią, taip ir dabar. 30 O ką gi sako Raštas? – Išvaryk vergę ir jos sūnų, nes vergės sūnus negaus palikimo kartu su laisvosios sūnumi. 31 Štai kodėl, broliai, mes nesame vergės vaikai, bet laisvosios. |
