| Fm 1 | 7 Aš turėjau daug džiaugsmo ir paguodos iš tavo meilės, nes tu, brolau, atgaivinai šventųjų širdis. Prašymas už Onesimą 8 Nors tikrai galiu Kristuje tau liepti, 9 bet verčiau prašau meilės vardu, toks, koks esu: aš, Paulius, senas žmogus, o šiuo metu ir Kristaus Jėzaus kalinys, 10 prašau tave už savo vaiką, kurio tėvu tapau būdamas surakintas, – už Onesimą.[i1] 11 Seniau jis buvo tau nenaudingas, o dabar ir tau, ir man naudingas. 12 Siunčiu tau jį kaip savo širdį. 13 Aš norėjau jį pasilaikyti, kad jis tavo vietoje man patarnautų, kol esu kalinamas dėl Evangelijos, 14 tačiau be tavo sutikimo nenorėjau nieko daryti, kad tavo geras darbas būtų atliktas laisva valia, o ne tarytum iš prievartos. 15 Galbūt jis tam ir buvo laikinai atskirtas nuo tavęs, kad galėtum jį turėti amžinai 16 jau ne kaip vergą, o daugiau – kaip mylimą brolį. Jis ypač brolis man, o juo labiau tau, ir kaip žmogus, ir kaip Viešpaties tikintysis. 17 Tad jeigu laikai mane bičiuliu, priimk jį kaip mane. 18 O jeigu jis yra tau padaręs skriaudą ar turi skolos, – įrašyk tai į mano sąskaitą! 19 Aš, Paulius, rašau savo ranka: aš apmokėsiu, – kad nepridurčiau, jog ir pats save esi man skolingas.[i2] 20 Taip, brolau, aš norėčiau pasinaudoti tavimi Viešpatyje: atgaivink mano širdį Kristuje! |
