| Ezd 8 | Ezra ir jo bičiuliai 1 Šie yra klanų galvos ir šis yra kilmės sąrašas parėjusių su manimi iš Babilonijos viešpataujant karaliui Artakserksui: 2 iš Fineho palikuonių Geršomas; iš Itamaro palikuonių Danielis; iš Dovydo palikuonių Hatušas, 3 Šekanijo sūnus; iš Parošo palikuonių Zecharijas, su kuriuo buvo įtraukti į sąrašą du šimtai penkiasdešimt vyriškių. 4 Iš Pahat-Moabo Zerahijo sūnus Eliehoenajis ir su juo du šimtai vyriškių. 5 Iš Zatu'o palikuonių Jahazielio sūnus Šekanijas ir su juo trys šimtai vyriškių. 6 Iš Adino palikuonių Jonatano sūnus Ebedas ir su juo penkiasdešimt vyriškių. 7 Iš Elamo palikuonių Atalijos sūnus Ješajas ir su juo septyniasdešimt vyriškių. 8 Iš Šefatijo palikuonių Michaelio sūnus Zebadijas ir su juo aštuoniasdešimt vyriškių. 9 Iš Joabo palikuonių Jehielio sūnus Obadijas ir su juo du šimtai aštuoniolika vyriškių. 10 Iš Banio palikuonių Josifijo sūnus Šelomitas ir su juo šimtas šešiasdešimt vyriškių. 11 Iš Bebajo palikuonių Bebajo sūnus Zecharijas ir su juo dvidešimt aštuoni vyriškiai. 12 Iš Azgado palikuonių Hakatano sūnus Johananas ir su juo šimtas dešimt vyriškių. 13 Iš Adonikamo palikuonių, atėjusių vėliausiai, vardai buvo šie: Elifeletas, Jeuelis bei Šemajas ir su jais šešiasdešimt vyriškių. 14 Iš Bigvajo palikuonių Utajis ir Zakuras; su jais septyniasdešimt vyriškių. Kelionė į Jeruzalę 15 Juos sutelkiau prie upės, tekančios Ahavos link.[i1] Ten mes praleidome tris dienas. Apžiūrėdamas mačiau paprastus žmones ir kunigus, bet neradau tarp jų nė vieno iš levitų. 16 Tada pasišaukiau Eliezerį, Arielį, Šemają, Elnataną, Nataną, Zechariją ir Mešulamą, šeimų galvas, ir Jojaribą bei Elnataną, mokytojus, 17 ir išsiunčiau juos pas Ido'ą, vietovės, vardu Kasifija, galvą, nurodydamas jiems, ką sakyti Ido'ui bei jo broliams ir Šventyklos vergams Kasifijoje, kad atsiųstų mums tarnų mūsų Dievo Namams. 18 Kadangi maloningoji Dievo ranka buvo su mumis, jie parvedė mums išmintingą vyrą iš Izraelio sūnaus Levio sūnaus Mahlio palikuonių, būtent Šerebiją su jo sūnumis ir giminėmis, iš viso aštuoniolika, 19 ir Hašabiją, o su juo Ješają iš Merario palikuonių su jo gimine ir jų sūnumis, iš viso dvidešimt, 20 neskaitant dviejų šimtų dvidešimties palikuonių Šventyklos vergų, kuriuos Dovydas ir jo didžiūnai buvo paskyrę tarnauti levitams. Visi šie buvo įrašyti į sąrašą vardais. 21 Tada ten, prie Ahavos upės, paskelbiau pasninką, kad, nusižemindami prieš savo Dievą, prašytume sėkmingos kelionės sau, mūsų vaikams ir visai mūsų mantai. 22 Mat gėdijausi prašyti karaliaus kareivių ar raitelių apsaugoti mus kelyje nuo priešų, kadangi buvome sakę karaliui, kad mūsų Dievo ranka yra gera visiems, kurie jo ieško, bet jo galybė ir pyktis krinta ant visų, kurie jį palieka. 23 Taigi mes pasninkavome, to prašydami iš Dievo, ir mūsų prašymas buvo išklausytas. 24 Tada, išrinkęs dvylika kunigų didžiūnų – Šerebiją, Hašabiją ir dešimt su jais esančių brolių, 25 atsvėriau jiems sidabrą, auksą bei reikmenis ir auką mūsų Dievo Namams, kurią karalius, jo patarėjai ir jo didžiūnai bei visas ten esantis Izraelis buvo atnašavę. 26 Patikėjau jiems į rankas šešis šimtus penkiasdešimt sidabrinių talentų,[i2] šimtą sidabrinių reikmenų, kiekvienas buvo talento vertės, šimtą auksinių talentų;[i3] 27 taip pat ir dvidešimt auksinių dubenų, tūkstančio darikų vertės, bei du geros blizgančios bronzos reikmenis, taip brangius kaip auksas. 28 Jiems tariau: „Jūs esate pašvęsti VIEŠPAČIUI, ir reikmenys yra pašvęsti. Ir sidabras, ir auksas yra laisvos valios atnaša VIEŠPAČIUI, jūsų protėvių Dievui. 29 Rūpestingai saugokite juos iki to laiko, kol juos pasversite akivaizdoje kunigų didžiūnų, levitų ir Izraelio klanų didžiūnų Jeruzalėje, VIEŠPATIES Namų kambariuose“. 30 Taigi kunigai ir levitai perėmė atsvertą sidabrą, auksą ir reikmenis nunešti į Jeruzalę, į mūsų Dievo Namus. 31 Mes leidomės kelionėn į Jeruzalę nuo Ahavos upės pirmojo mėnesio dvyliktą dieną. Mūsų Dievo ranka buvo su mumis. Jis apsaugojo mus nuo priešų rankos ir nuo pasalų mums esant kelyje. 32 Atvykę į Jeruzalę, mes ilsėjomės tris dienas. 33 Ketvirtą dieną mūsų Dievo Namuose sidabras, auksas ir reikmenys buvo perduoti pasveriant į kunigo Urijo sūnaus Meremoto rankas, dalyvaujant Fineho sūnui Eleazarui. Su jais buvo levitai – Ješuos sūnus Jozabadas ir Binujo sūnus Noadjas. 34 Visa sutiko skaičiumi ir svoriu; visas svoris buvo pažymėtas. 35 Tuo metu parėjusieji iš nelaisvės, sugrįžę tremtiniai, atnašavo Izraelio Dievui deginamąsias aukas – dvylika jaučių už visą Izraelį, devyniasdešimt šešis avinus, septyniasdešimt septynis ėriukus ir kaip atnašą už nuodėmę dvylika ožių. 36 [i4]Jie perdavė ir karaliaus įsakymus karaliaus satrapams bei Anapus Upės srities valdytojams, davusiems paramą tautai ir Dievo Namams. |
