¹ Tuomet jis, man girdint, ėmė visu balsu šaukti: „Artinkitės jūs, miesto budeliai, kiekvienas su savuoju naikinimo įrankiu rankoje!“ ² Ir štai šeši vyrai ėjo keliu nuo aukštesniųjų vartų, kurie yra šiauriniame šone, kiekvienas nešinas savo ginklu žudynėms. Tarp jų buvo vyras, apsirengęs drobiniais, su raštvedžio reikmenimis prie juosmens. Vos atėję jie sustojo prie žalvarinio aukuro.

³ O Izraelio DIEVO šlovė buvo nuėjusi nuo kerubo, ant kurio ji laikydavosi, prie Namų slenksčio. VIEŠPATS pašaukė drobiniais apsivilkusįjį vyrą su raštvedžio reikmenimis prie juosmens ^4 [i1]ir jam tarė: „Pereik per miestą, per Jeruzalę, ir pažymėk ženklu 'Tav' kaktas tų, kurie dūsauja ir dejuoja dėl visų bjauriųjų nusikaltimų, jame daromų“. ⁵ O kitiems, man girdint, pasakė: „Eikite jam iš paskos per miestą ir žudykite. Tenebūna gailestinga jūsų akis, gailesčio neparodykite. ⁶ Žudykite ir naikinkite senius, jaunuolius ir mergaites, mažylius ir moteris, bet nelieskite nė vieno, kuris turi ženklą 'Tav', – pradėkite nuo mano šventovės!“ Ir jie pradėjo nuo seniūnų, kurie buvo priešais Namus. ⁷ Tuomet jis dar tarė jiems: „Užterškite Namus, prikraukite jų kiemus lavonų. Eikite!“ Jie išėjo ir žudė mieste.

⁸ Jiems žudant, aš buvau paliktas vienas. Parpuolęs ant veido, šaukiau: „Ai, Viešpatie DIEVE! Nejaugi tu, išliedamas savo pyktį ant Jeruzalės, sunaikinsi visą Izraelio likutį?“ ⁹ Jis man atsakė: „Izraelio ir Judo namų kaltė yra be galo didelė. Kraštas pilnas kraujo, o miestas pilnas ištvirkimo, nes kalbama: 'VIEŠPATS paliko kraštą! VIEŠPATS nemato!' ¹⁰ Taigi ir mano akis nebus gailestinga, ir gailesčio nerodysiu, bet suversiu jų darbus jiems ant galvų“.

¹¹ Ir štai vyras, apsirengusis drobiniais, su raštvedžio reikmenimis prie juosmens, pasirodė ir pranešė: „Padariau, kaip man įsakei!“

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>