Ez 39 | Gogo kariaunos sunaikinimas 1 „O tu, marusis, pranašauk Gogui ir sakyk: 'Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Aš esu prieš tave, Gogai, vyriausiasis Mešecho ir Tubalo vade! 2 Vaikysiu tave aplinkui, skatinsiu tave, pakelsiu tave iš tolimiausios šiaurės ir vesiu tave į Izraelio kalnus. 3 Išmušiu lanką tau iš kairės rankos ir išmesiu tau iš dešinės rankos strėles. 4 Ant Izraelio kalnų žūsi, – tu ir visi tavo pulkai, ir su tavimi esančios tautos. Visokiems plėšriems paukščiams ir laukiniams žvėrims atiduosiu tave ryti, 5 kai gulėsi plyname lauke, nes aš taip kalbėjau, – tai Viešpaties žodis. 6 Siųsiu ugnį prieš Magogą ir tuos, kurie saugiai gyvena pajūrio kraštuose, – jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS. 7 Padarysiu, kad mano vardas būtų žinomas mano tautai Izraeliui; nebeleisiu, kad mano vardas būtų niekinamas, – visos tautos žinos, kad aš, VIEŠPATS, esu šventas Izraelyje. 8 Tikėk manimi, ji atėjo! Ji išaušo – tai Viešpaties DIEVO žodis! Tai yra diena, apie kurią kalbėjau. 9 Tuomet išeis Izraelio miestų gyventojai ir sumes ginklus į ugnį, ir sudegins – skydus ir šarvus, lankus ir strėles, vėzdus ir ietis, – septynerius metus jais kūrens ugnį. 10 Nerinks malkų laukuose, nekirs medžių miškuose, nes ginklais kūrens ugnį. Jie apiplėš tuos, kurie juos plėšė, ir apgrobs tuos, kurie juos apgrobė, – tai Viešpaties DIEVO žodis'“. Gogo laidotuvės 11 „Tą dieną duosiu Gogui kapo vietą Izraelyje – Abarimų[i1] slėnyje, į rytus nuo Jūros. Tai užtvers keleiviams taką, nes ten bus palaidoti Gogas ir visa jo kariauna. Jis bus pavadintas Hamon-Gogo[i2] slėniu. 12 Izraelio namai, norėdami apvalyti kraštą, septynis mėnesius sugaiš juos laidodami. 13 Visi krašto žmonės juos laidos. Ir bus jiems garbė tą dieną, kai apreikšiu savo šlovę, – tai Viešpaties DIEVO žodis. 14 Bus paskirti vyrai, kad nuolat keliautų po kraštą ir laidotų tuos, kurie guli nepalaidoti, idant jį apvalytų. Jie ieškos septynis mėnesius. 15 Kai ieškotojai, keliaudami po kraštą, užtiks žmogaus kaulą, jie pastatys prie jo ženklą, kad duobkasiai palaidotų jį Hamon-Gogo slėnyje. 16 Taip pat ir miesto vardas bus Hamona.[i3] Taip bus apvalomas kraštas. 17 O tu, marusis, taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Šauk kiekvienam skraidančiam paukščiui ir visiems laukiniams žvėrims: 'Rinkitės ir ateikite! Rinkitės iš visų pašalių į aukos šventę, kurią jums ruošiu – didžią aukos šventę Izraelio kalnuose, – jūs rysite mėsą ir gersite kraują. 18 Rysite galiūnų kūnus ir gersite žemės vadų kraują – avinų, ėriukų, ožių, jaučių, – visų Bašano peniukšlių. 19 Rysite riebumų lig soties ir gersite kraują lig pasigėrimo aukos šventėje, kurią jums ruošiu. 20 Prie mano stalo pasisotinsite žirgais ir raiteliais, galiūnais ir visokio rango kariais, – tai Viešpaties DIEVO žodis'“. Izraelio atkūrimas 21 „Taip aš parodysiu savo šlovę tautoms. Visos tautos pamatys teismą, kuriame teisiau, ir ranką, kuria jas valdžiau. 22 O Izraelio namai nuo tos dienos visad žinos, kad aš esu VIEŠPATS, jų Dievas. 23 Ir tautos supras, kad Izraelio namai buvo ištremti tik dėl savo kaltės, nes jie nebuvo man ištikimi. Todėl nuo jų paslėpiau savo veidą, juos atidaviau į jų priešų rankas, ir jie krito nuo kalavijo visi kaip vienas. 24 Pasielgiau su jais pagal jų susiteršimą bei nusikaltimus ir paslėpiau nuo jų savo veidą. 25 Todėl taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: 'O dabar aš sugrąžinsiu Jokūbo tremtinius, pasigailėsiu visų Izraelio namų ir būsiu pavydus, pavydėsiu savo švento vardo. 26 Jie, gyvendami saugiai ir nieko nebijodami savo krašte, užmirš savo gėdą ir visą neištikimybę, kuria man nusikalto, 27 kai būsiu juos sugrąžinęs iš tautų, surinkęs iš jų priešų kraštų ir parodęs per juos daugelio tautų akyse savo šventumą. 28 Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS, jų Dievas, dėl to, kad ištrėmiau juos tarp tautų ir vėl surinkau juos į jų pačių žemę, kitur nė vieno nepalikdamas. 29 Niekad nebeslėpsiu nuo jų savo veido, nes išliejau savo dvasią ant Izraelio namų, – tai Viešpaties DIEVO žodis'“. |