^1 [i1]tėjo man VIEŠPATIES žodis: ² „Marusis, atsisuk veidu į Magogo kraštą – į Gogą,^[i2] vyriausiąjį Mešecho ir Tubalo vadą. Pranašauk jam ³ ir sakyk: taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: 'Aš esu prieš tave, Gogai, vyriausiasis Mešecho ir Tubalo vade! ⁴ Vaikysiu tave aplinkui, įversiu kablius tau į nasrus, išvesiu tave ir visą tavo kariauną, – žirgus ir raitelius, visus šauniai šarvuotus, – pulkų pulkus, visus su skydais ir šarvais, mosuojančius kalavijais. ⁵ Tarp jų yra Persija, Kušas ir Putas, visi su skydais ir šalmais, ⁶ Gomeras ir visi jo pulkai, Bet-Togarma iš tolimosios šiaurės ir jos pulkai, – su tavimi yra daug tautų. ⁷ Pasiruošk ir būkite pasiruošę tu ir visi tavo pulkai, sutelkti aplink tave. Būk su jais pasiruošęs. ⁸ Praeis daug dienų, kol bus tau duotas įsakymas – metų baigmėje žygiuosi į kraštą, atgaivintą po sunaikinimo, į kraštą žmonių, surinktų iš daug tautų, – į Izraelio kalnus, ilgą laiką buvusius tyrais, – prieš žmones, surinktus iš tautų ir nūnai visus gyvenančius saugiai. ⁹ Ateisi kaip pakylanti audra, kaip žemę dengiantis debesis drauge su visais savo pulkais, ir daug tautų eis kartu su tavimi'.

¹⁰ Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: 'Tą dieną ateis mintys tau į širdį ir sumanysi nedoras užmačias. ¹¹ Sakysi sau: pakilsiu prieš beginklių kaimų kraštą, užpulsiu taikius ir saugiai gyvenančius žmones, – visus, gyvenančius be mūro sienų, neturinčius nei užkaiščių, nei durų', – ¹² eisi trokšdamas paimti grobį ir plėšikauti, užpulti vėl atstatytus griuvėsius ir tautą, surinktą iš tautų, nuolat turtėjančią, turinčią vis daugiau galvijų ir kitokių gėrybių, gyvenančią prie žemės šerdies.^{[i3] 13} Šeba ir Dedanas, Taršišo pirkliai ir visi jo jauni galiūnai klaus tave: 'Argi tu atėjai imti grobio? Argi sutelkei savo kariauną plėšikauti, išnešti sidabrą ir auksą, išvogti galvijus ir gėrybes, prisiplėšti daug grobio?'

¹⁴ Todėl, marusis, pranašauk ir sakyk Gogui: 'Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Argi nežinosi tos dienos, kai mano tauta Izraelis gyvens saugiai? ¹⁵ Ateisi iš savo vietos tolimiausiame šiaurės pakraštyje, tu ir daugel tautų drauge su tavimi, – visi raiti ant žirgų, didžiulė kariauna ir galinga kariuomenė, – ¹⁶ ir pakilsi prieš mano tautą Izraelį, kaip debesis kad uždengia žemę. Dienų baigmėje aš atvesiu tave prieš savo kraštą, kad tautos pažintų mane, kai per tave, Gogai, parodysiu savo šventumą jų akyse'.

¹⁷ Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: 'Juk esi tas, apie kurį anomis dienomis kalbėjau per savo tarnus, Izraelio pranašus, pranašavusius per metų metus anomis dienomis, kad atvesiu tave prieš juos! ¹⁸ Tą dieną, kai Gogas įkels koją į Izraelio žemę, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – užvirs mano pyktis. ¹⁹ Kupinas pavydo ir pykčio įniršio sakau: tą dieną Izraelio krašte bus didelis žemės drebėjimas. ²⁰ Jūros žuvys, padangių paukščiai, laukų žvėrys, visi ropojantys žeme ropliai ir visi žmonės žemėje drebės prieš mane. Kalnai bus nuversti, uolos irs, visi mūrai grius žemėn. ²¹ Tuomet pašauksiu prieš Gogą kalaviją iš visų savo kalnų, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – kiekvieno kalavijas bus pakeltas prieš savo brolį. ²² Nubausiu jį maru ir kraujo išliejimu, lysiu ant jo ir jo pulkų, – ant visų su juo esančių tautų, – liūties pyla ir kruša, ugnimi ir siera. ²³ Taip apreikšiu savo didybę ir šventumą daugelio tautų akyse. Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS'“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>