Palaiminimas Izraeliui

¹ „O tu, marusis, pranašauk Izraelio kalnams ir sakyk: 'Izraelio kalnai, klausykitės VIEŠPATIES žodžio!' ² Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Kadangi priešas sakė apie tave: 'Še tau!' ir 'Tos amžinosios kalvos tapo mūsų paveldu!' – ³ tu pranašauk ir sakyk: taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Tik dėl to, kad jie pavertė jus tyrais ir traiškė jus iš visų pusių taip, jog tapote kitų tautų paveldu ir apkalbų bei pajuokos dalyku tarp tautų, ⁴ todėl, Izraelio kalnai, klausykitės Viešpaties. Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS kalnams ir kalvoms, dauboms ir slėniams, tuštiems tyrams ir apleistiems miestams, tapusiems grobiu ir pajuoka kitoms aplinkinėms tautoms, ⁵ todėl taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Išties su degančiu pykčiu kalbu kitoms aplinkinėms tautoms ir Edomui, pasisavinusiems kaip paveldą mano kraštą su džiūgaujančia širdimi ir panieka, kad pasigrobtų jo ganyklą. ⁶ Todėl pranašauk apie Izraelio žemę, sakyk kalnams ir kalvoms, dauboms ir slėniams. Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Tikėkit manimi! Aš kalbu su degančiu pykčiu dėl to, kad jūs turėjote kęsti tautų užgaules. ⁷ Todėl taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Keliu ranką ir prisiekiu, kad ir aplink tave gyvenančios tautos turės kęsti gėdą.

⁸ Bet jūs, Izraelio kalnai, skleiskite savo šakas ir duokite vaisių mano tautai Izraeliui, nes jie netrukus sugrįš namo. ⁹ Tikėkit manimi, esu dėl jūsų, atsigręšiu į jus, ir jūs būsite vėl ariami ir sėjami. ¹⁰ Įkurdinsiu jumyse būrius žmonių – visus Izraelio namus – jį visą. Miestai vėl bus gyvenami ir griuvėsiai atstatomi. ¹¹ Pagausinsiu jumyse žmones ir gyvulius, – jie dauginsis ir bus našūs. Vėl būsite gyvenami, kaip anksčiau, – jus labiau praturtinsiu, negu buvote pradžioje. Tuomet žinosite, kad aš esu VIEŠPATS. ¹² Parvesiu į jus žmones – savo tautą Izraelį, jie paveldės jus, būsite jų paveldas. Niekad nebeatimsite jų vaikų.

¹³ Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Kadangi sakoma apie jus: 'Tu esi žmones ryjantis kraštas^[i1] ir iš savo tautos atiminėji vaikus', – ¹⁴ todėl daugiau neberysi žmonių ir nebeatiminėsi vaikų iš savo tautos, – tai Viešpaties DIEVO žodis. ¹⁵ Padarysiu, kad nebegirdėtum daugiau tautų užgaulės ir nebereikėtų kęsti tautų pajuokos, – nebepaklupdysiu daugiau niekad savo tautos, – tai Viešpaties DIEVO žodis“.

Izraelio atnaujinimas

¹⁶ Atėjo man VIEŠPATIES žodis: ¹⁷ „Marusis, kai Izraelio namai gyveno savo pačių žemėje, jie suteršė ją savo elgesiu ir darbais. Jų elgesys mano akivaizdoje buvo kaip moters nešvarumas jos mėnesinių metu. ¹⁸ Išliejau ant jų savo įniršį už kraują, kurį jie buvo išlieję krašte, ir už stabus, kuriais buvo jį suteršę. ¹⁹ Išblaškiau juos tarp tautų, ir jie buvo išvėtyti po kraštus, – nubaudžiau juos, žiūrėdamas jų elgesio ir darbų. ²⁰ Tačiau kai jie atėjo pas tautas, – kur tik jie atėjo, – išniekino mano šventąjį vardą tuo, kad apie juos buvo sakoma: 'Tai VIEŠPATIES tauta, o tačiau jie turėjo išeiti iš jo krašto'. ²¹ Dėlei to susirūpinau savo šventuoju vardu, kurį Izraelio namai išniekino akyse tautų, pas kurias jie buvo atėję.

²² Todėl sakyk Izraelio namams: 'Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Izraelio namai, tai darysiu ne dėl jūsų, bet dėl savo šventojo vardo, kurį jūs išniekinote akyse tautų, pas kurias atėjote. ²³ Pašventinsiu savo didį, tautose išniekintą vardą, kurį jūs išniekinote jų akyse, – ir žinos tautos, kad aš esu VIEŠPATS, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – kai per jus apreikšiu jų akyse savo šventumą. ²⁴ Atimsiu jus iš tautų, surinksiu jus iš visų kraštų ir parvesiu jus į jūsų žemę. ²⁵ Nuplausiu jus tyru vandeniu, bus nuvalyti visi jūsų nešvarumai, – visi jūsų stabai bus pašalinti. ²⁶ Duosiu jums naują širdį ir atnaujinsiu jus nauja dvasia. Išimsiu iš jūsų akmeninę širdį ir duosiu jums jautrią širdį. ²⁷ Duosiu jums savo dvasią ir padarysiu, kad gyventumėte pagal mano įstatus, laikytumėtės mano įsakų ir juos vykdytumėte. ²⁸ Tuomet jūs gyvensite krašte, kurį daviau jūsų protėviams, – jūs būsite mano tauta ir aš būsiu jūsų Dievas. ²⁹ Kai būsiu išgelbėjęs jus iš visų jūsų nešvarumų, paliepsiu javams, kad gerai užderėtų, ir bado jums nebesukelsiu. ³⁰ Pagausinsiu medžių vaisius ir dirvos derlių, kad nebereikėtų jums kęsti bado gėdos tarp tautų. ³¹ Tuomet atsiminsite savo nedorus kelius ir negerus darbus, bjaurėsitės patys savimi dėl savo kalčių ir bjauriųjų nusikaltimų. ³² Darysiu tai ne dėl jūsų, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – tebūna jums tai žinoma! Būkite sugėdinti ir gėdykitės dėl savo klystkelių, Izraelio namai!'

³³ Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: 'Tą dieną, kai būsiu nuvalęs visas jūsų kaltes, apgyvendinsiu jūsų miestus ir bus atstatyti jūsų griuvėsiai. ³⁴ Nuniokotoji žemė, buvusi tyrais kiekvieno praeivio akyse, vėl bus ariama. ³⁵ Žmonės sakys: 'Tas kraštas, kadaise nuniokotas, pavirto Edeno sodu, o miestai, kadaise tušti, nuniokoti ir sugriauti, dabar yra gyvenami ir įtvirtinami!' ³⁶ Tuomet tautos, išlikusios aplink jus, žinos, kad aš, VIEŠPATS, atstačiau griuvėsius, atsodinau tyrus. Aš, VIEŠPATS, kalbėjau, – aš ir padarysiu!'

³⁷ Taip kalbėjo Viešpats Dievas: 'Leisiu Izraelio namams dar ir to iš manęs prašyti, – pagausinti jų žmones kaip avis kaimenėje. ³⁸ Kaip Jeruzalėje per jos šventes pilna avių aukoms, taip sugriautieji miestai bus pilni žmonių kaimenių. Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS'“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>