| Ez 34 | 1 Man atėjo VIEŠPATIES žodis: 2 „Marusis, pranašauk Izraelio ganytojams – pranašauk ir sakyk jiems, ganytojams: 'Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Vargas jums, Izraelio ganytojai,[i1] ganantys save pačius! Argi nėra ganytojų pareiga ganyti kaimenę? 3 Jūs valgote taukus, rengiatės vilna ir skerdžiate peniukšlius, bet avių nešeriate. 4 Silpnos jūs nestiprinote, sergančios negydėte, sužeistos netvarstėte, žūstančios negrąžinote ir paklydusios neieškojote, bet valdėte jas jėga, net šiurkštumu. 5 Nesant ganytojo, jos buvo išblaškytos, o išsiblaškiusios tapo ėdesiu plėšriems žvėrims. 6 Mano avys buvo išblaškytos, jos klaidžiojo po visus kalnus ir po visas aukštas kalvas, – mano avys buvo išblaškytos po visą žemę, – nebuvo kas jomis rūpintųsi ar jų ieškotų'. 7 Todėl, ganytojai, klausykitės VIEŠPATIES žodžio: 8 'Kaip aš gyvas, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – kadangi, nesant ganytojo, mano kaimenė tapo grobiu ir mano avys ėdesiu visiems plėšriems žvėrims, kadangi mano ganytojai nesirūpino mano kaimene, bet, užuot ganę mano avis, ganė patys save', – 9 todėl, ganytojai, klausykitės VIEŠPATIES žodžio: 10 'Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Tikėkit manimi, aš esu prieš ganytojus, išreikalausiu iš jų rankos savo avis, atleisiu juos nuo kaimenės ganymo! Daugiau nebeganys ganytojai patys savęs, nes išgelbėsiu savo avis iš jų nasrų, idant jos nebebūtų jiems maistas'. Dievas – Tikrasis Ganytojas 11 Nes šitaip kalbėjo Viešpats DIEVAS: 'Štai! Aš pats rūpinsiuosi savo avimis ir jų ieškosiu. 12 Kaip piemuo rūpinasi savo kaimene, kai jo kaimenės avys yra išblaškytos, taip ir aš rūpinsiuosi savo avimis. Išgelbėsiu jas iš visų vietų, kur jos debesų ir tamsybės dieną buvo išblaškytos. 13 Išvesiu jas iš visų tautų ir surinksiu jas iš visų kraštų, parvesiu jas į jų pačių žemę. Ganysiu jas Izraelio kalnuose, paupiuose ir visose krašto gyvenvietėse. 14 Ganysiu jas vešlioje ganykloje, – Izraelio kalnų aukštumos bus jų buveinė. Izraelio kalnų aukštumose, jos ilsėsis aukštumose, – geroje buveinėje, – ir ganysis vešlioje ganykloje. 15 Aš pats ganysiu savo kaimenę, aš pats jas ilsinsiu, – tai Viešpaties DIEVO žodis. 16 Suieškosiu paklydusias, žūstančias grąžinsiu, aptvarstysiu sužeistas ir pastiprinsiu silpnas, bet riebias ir stiprias sunaikinsiu. Ganysiu jas teisingumu!'“ 17 O jums, mano kaimene, kalbėjo Viešpats DIEVAS: „Spręsiu bylą tarp avies ir avies, tarp avinų ir ožių: 18 Ar jums negana ganytis vešlioje ganykloje, kad dar turite ir savo ganyklos likučius kojomis ištrypti? Ar negana jums gerti tyrą vandenį, kad dar turite likusį vandenį kojomis sudrumsti? 19 Nejau mano avys turi maitintis tuo, ką jūs kojomis ištrypėte, ir gerti tai, ką jūs kojomis sudrumstėte? 20 Todėl šitaip jiems kalbėjo Viešpats DIEVAS: aš pats teisiu riebias avis ir liesas avis. 21 Kadangi jūs stumdėte šonu ir petimi bei badėte savo ragais visas silpnąsias, kol jos nebuvo visur išblaškytos, 22 tai aš išgelbėsiu savo kaimenę, – daugiau jie nebebus grobis. Aš spręsiu bylą tarp avies ir avies. 23 Tuomet paskirsiu jiems vieną ganytoją,[i2] – savo tarną Dovydą, kad juos ganytų, – jis juos ganys ir bus jų ganytojas. 24 Ir aš, VIEŠPATS, būsiu jų Dievas, o mano tarnas Dovydas bus jų valdovas, – aš, VIEŠPATS, tai kalbėjau. 25 Sudarysiu su jais taikos sandorą, išvarysiu iš jų krašto plėšrius žvėris, – jie gyvens saugiai net dykumoje ir miegos net giriose. 26 Padarysiu juos ir savo kalno apylinkes palaima, siųsiu lietų pagal metų laiką, – lietų, nešantį palaimą. 27 Lauko medžiai teiks vaisių, o žemė duos derlių. Savo žemėje jie gyvens saugiai ir žinos, kad aš esu VIEŠPATS, kai sulaužysiu jų jungo kartis ir išgelbėsiu juos iš pavergėjų rankų. 28 Jie nebebus grobis tautoms, neberis jų nė krašto žvėrys; jie gyvens saugiai, nebus kas kelia baimę. 29 Aprūpinsiu juos vešlia augmenija, kad krašte nebereikėtų mirti nuo bado ir kęsti tautų užgaules. 30 Jie žinos, kad aš, VIEŠPATS, jų Dievas, esu su jais, o jie, Izraelio namai, yra mano tauta, – tai Viešpaties DIEVO žodis. 31 Jūs esate mano kaimenė, mano žmogiškos ganyklos avys, ir aš esu jūsų Dievas, – tai Viešpaties DIEVO žodis“. |
