Rauda apie Faraoną 1 Dvyliktųjų metų dvyliktojo mėnesio pirmąją mėnesio dieną[i1] atėjo man VIEŠPATIES žodis: 2 „Marusis, pradėk raudą apie Egipto karalių Faraoną ir sakyk jam: - Laikei save liūtu tarp tautų, bet buvai kaip slibinas jūrose, – blaškeisi savo upėse, drumstei vandenį kojomis ir teršei savo upes. 3 Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: – Užmesiu ant tavęs savo kilpas daugelio tautų suėjime, jie ištrauks tave mano bradiniu. 4 Parmesiu tave ant žemės, nusviesiu tave į atvirą lauką ir nutupdysiu ant tavęs visus padangių paukščius, leisiu penėtis tavimi visiems žemės žvėrims. 5 Tavo kūną numesiu kalnuose, slėnius pripildysiu tavo dvokiančios maitos. 6 Palaistysiu kraštą lig pat kalnų tavo srūvančiu krauju, tavęs bus pripildytos upių vagos. 7 Kai tu būsi sunaikintas, uždengsiu dangų, aptemdysiu jo žvaigždes. Saulę debesimis aptrauksiu, o mėnulis neduos savo šviesos. 8 Visus šviesulius, žibančius danguje, dėl tavęs aptemdysiu ir tavo kraštą apgaubsiu tamsybe, – tai Viešpaties DIEVO žodis. 9 Sukelsiu širdgėlą daugeliui tautų, kai atvesiu tave jų nelaisvėn į kraštus, kurių nepažinojai. 10 Tavo dalia baisėsis daug tautų, – jų karalius tu apstulbinsi. Kai švytuosiu jiems savo kalaviju, jie visą laiką drebės dėl savo gyvasties, – kiekvienas jų drebės tavo žuvimo dieną. 11 Nes šitaip kalbėjo Viešpats DIEVAS: – Babilono karaliaus kalavijas atsigręš prieš tave! 12 Pakirsiu tavo gaujas galiūnų kalavijais, – iš visų tautų jie yra nuožmiausi. Jie nuniokos Egipto puikybę, – visa jo kariuomenė žus. 13 Sunaikinsiu visus jo galvijus, besiganančius prie gausių vandenų, – nebedrums jų daugiau žmogaus koja, nebedrums jų nė gyvulių kanopos. 14 Tuomet leisiu drumzlėms vandenyse nusėsti, padarysiu, kad jų upės lietųsi kaip aliejus, – tai Viešpaties DIEVO žodis. 15 Kai paversiu Egipto žemę tyrais, kai kraštas neteks viso, kas jame yra, ir kai parblokšiu jo gyventojus, tuomet žinos, kad aš esu VIEŠPATS. 16 Tai yra rauda, – ir ji bus giedama. Ją giedos tautų dukterys. Apie Egiptą ir jo žmones ji bus giedama, – tai Viešpaties DIEVO žodis“. Rauda apie Egiptą 17 Dvyliktųjų metų pirmojo mėnesio penkioliktąją dieną atėjo man VIEŠPATIES žodis: 18 „Marusis, raudok Egipto žmonių ir siųsk juos žemyn, – Egiptą ir garbingų tautų dukras, – į žemės gelmes drauge su žengiančiais į Duobę. 19 'Ką tu pranoksti grožiu? Ženk žemyn! Būk palaidotas su neapipjaustytaisiais!' 20 Jie gulės tarp žuvusių nuo kalavijo. Egiptas buvo atiduotas kalavijui, – nutemps jį su visa kariuomene. 21 Iš Šeolo gilumos galingieji vadai, jo pagalbininkai, sakys jam: 'Jie nužengė čia, guli palaidoti su neapipjaustytaisiais, žuvusiais nuo kalavijo'. 22 Ten yra Asirija ir visi jos žmonės, – jų kapai ją supa, visi nužudyti, kritę nuo kalavijo. 23 Kapai jiems duoti toliausiuose Duobės užkampiuose. Jos žmonės visur aplinkui jos kapą, – nužudyti visi, kritę nuo kalavijo, visi, kadaise kėlusieji klaiką gyvųjų šalyje. 24 Ten yra Elamas ir visa jo kariuomenė aplinkui jo kapą. Nužudyti visi, kritę nuo kalavijo, nuėjusieji į pasaulį po žeme neapipjaustyti, kadaise kėlusieji klaiką gyvųjų šalyje. Dabar jie kenčia gėdą drauge su žengiančiais į Duobę. 25 Tarp užmuštųjų buvo parengtas guolis Elamui, tarp jo žmonių su jų kapais aplinkui, – neapipjaustyti visi, kritę nuo kalavijo. Nors kadaise jie kėlė klaiką gyvųjų šalyje, dabar jie kenčia gėdą drauge su žengiančiais į Duobę, – jie paguldyti tarp užmuštųjų. 26 Ten yra Mešechas ir Tubalas ir visi jų žmonės, visur aplink juos kapai. Jie visi neapipjaustyti, kritę nuo kalavijo, nes kėlė klaiką gyvųjų šalyje. 27 Neguli jie su kritusiais neapipjaustytais senovės galiūnais[i2], kurie nužengė į Šeolą su savo ginklais, pasidėjo kardus sau po galva ir skydus ant savo kaulų, nes galiūnų klaikas buvo gyvųjų šalyje. 28 Ir tu būsi sutrintas ir gulėsi tarp neapipjaustytųjų, su nužudytaisiais kalaviju. 29 Ten yra Edomas, jo karaliai ir visi vadai, kurie, nors ir galingi, paguldyti su žuvusiais nuo kalavijo, – jie guli su neapipjaustytaisiais, su žengiančiais į Duobę. 30 Ten yra šiaurės didžiūnai ir visi sidoniečiai, nužengę sugėdinti su užmuštaisiais, už klaiką, kurį sukėlė jų galybė. Jie guli neapipjaustyti su žuvusiais nuo kalavijo ir kenčia gėdą su žengiančiais į Duobę. 31 Kai pamatys juos Faraonas, pasiguos už visą savo kariauną, už Faraoną ir jo kariuomenę, kritusią nuo kalavijo, – tai VIEŠPATIES žodis. 32 Kadangi jis kėlė klaiką gyvųjų šalyje, todėl bus laidojamas tarp neapipjaustytųjų, su nužudytaisiais kalaviju – Faraonas ir jo žmonės, – tai Viešpaties DIEVO žodis“. | 
