Tyro karaliui

¹ VIEŠPATIES žodis atėjo man: ² „Marusis, sakyk Tyro valdovui. Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS:

- Kadangi tavo širdis išpuiko,

tarei: 'Aš esu dievas!

Sėdžiu dievų soste,

toli jūros širdyje!'

Nors esi tik žmogus, o ne Dievas,

manai, kad tavo širdis lygi Dievo širdžiai.

³ Štai! Išties esi išmintingesnis už Danielį^[i1], –

joks dalykas nėra tau paslaptis.

⁴ Savo išmintimi ir sumanumu

sukaupei sau turtų,

prisikrovei iždus aukso ir sidabro.

⁵ Labai sumaniai prekiaudamas, padauginai savo turtus,

turtais tavo širdis didžiavosi.

⁶ Todėl taip kalbėjo Viešpats DIEVAS:

– Kadangi manai, kad tavo širdis lygi Dievo širdžiai,

⁷ todėl, tikėk manimi,

atvesiu prieš tave svetimšalius –

pačias žiauriausias tautas.

Išsitrauks jie kalavijus iš makščių

prieš tavo puikiąją išmintį

ir užtemdys tavo spindesį.

⁸ Nustums tave žemyn į Duobę, –

mirsi užmuštųjų mirtimi toli jūroje.

⁹ Ar savo užmušėjams dar ir tuomet sakysi:

'Aš esu dievas!' –

kai bus parodyta tave žudančiųjų rankomis,

kad esi tik žmogus?

¹⁰ Mirsi nuo svetimųjų rankos

neapipjaustytųjų mirtimi,

nes aš pasakiau, – tai Viešpaties DIEVO žodis“.

Rauda dėl Tyro karaliaus

¹¹ Man atėjo VIEŠPATIES žodis: ^12 [i2]„Marusis, pradėk raudą dėl Tyro karaliaus ir sakyk jam: 'Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS:

- Tu buvai to tobulumo antspaudas,

kupinas išminties ir tobulo grožio.

¹³ Tu buvai Edene, Dievo sode,

tave puošė visokiausi brangakmeniai, –

sardis, chrizolitas ir deimantas;

berilis, oniksas ir jaspis;

safyras, rubinas ir smaragdas, –

iš aukso tavo karuliai ir puošmenys.

Tą dieną, kai buvai sukurtas, jie buvo padirbti.

¹⁴ Sukūriau tave kaip kerubą,

gyvenai ant Dievo šventojo kalno,^[i3] –

vaikščiojai tarp ugningų akmenų.^[i4]

¹⁵ Tu buvai be dėmės savo keliuose

nuo pat savo sukūrimo dienos,

lig buvo atrasta tavo kaltė.

¹⁶ Per savo plačiąją prekybą

prisipildei smurto ir nusidėjai,

todėl varau tave nuo Dievo kalno.

Ir kerubas, išskėstais ir serginčiais sparnais,

tave nuvarė nuo ugningųjų akmenų.

¹⁷ Nuo tavojo grožio išpuiko tavo širdis,

savuoju spindesiu piktam panaudojai savąją išmintį.

Nubloškiau tave žemėn, – padariau iš tavęs reginį,

kad karaliai įsidėmėtų.

¹⁸ Išniekinai savo šventoves

savo kalčių daugybe

ir sukta prekyba.

Uždegiau tave ugnimi, ir ji tave surijo;

paverčiau tave pelenais ant žemės akyse visų,

kurie tave matė.

¹⁹ Visi, kas tik pažino tave tautose, yra apstulbę, –

tapai pasibaisėjimu,

tavęs niekad nebebus'“.

Sidonui

²⁰ Atėjo man VIEŠPATIES žodis: ²¹ „Marusis, atsisuk veidu į Sidoną, pranašauk jam ²² ir sakyk: 'Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS:

- Tikėk manimi! Sidonai, ateinu prieš tave!

Apreikšiu tavyje savo šlovę!

Jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS,

kai jame vykdysiu bausmę

ir apreikšiu savo šventumą,

²³ nes pasiųsiu jam marą

ir kraujo liejimą jo gatvėse.

Jame kris užmuštieji,

kai kalavijas ateis iš visų pusių.

Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS'.

²⁴ Izraelio namai daugiau neberas dygliuotų brūzgynų ar duriančių erškėčių pas visus savo kaimynus, kurie žiūrėjo į juos su panieka. Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS“.

Pažadas Izraeliui

²⁵ Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: „Kai surinksiu Izraelio namus iš tautų, kuriose jie yra išsklaidyti, ir apreikšiu per juos savo šventumą tautų akivaizdoje, tuomet jie kursis savo pačių žemėje, kurią daviau savo tarnui Jokūbui. ²⁶ Joje jie gyvens saugiai, statys namus ir veis vynuogynus. Jie gyvens saugiai, kai būsiu nubaudęs visus jų kaimynus, žiūrėjusius į juos su panieka. Ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS, jų Dievas“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>