| Ez 2 | 1 Ir jis man tarė: „Marusis,[i1] stokis ant kojų, ir aš kalbėsiu su tavimi!“ 2 Kai jis man kalbėjo, dvasia[i2] įėjo į mane ir pastatė mane ant kojų. Aš klausiausi to, kuris man kalbėjo. 3 Jis man sakė: „Marusis, aš siunčiu tave pas Izraelio vaikus, – pas maištaujančią tautą, – jie sukilo prieš mane. Jie ir jų tėvai maištavo prieš mane iki pat šios dienos. 4 Palikuonys, pas kuriuos tave siunčiu, yra įžūlūs ir kietaširdžiai. Bet tu jiems sakysi: 'Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS'. 5 Klausys jie ar atsisakys klausyti, – nes jie yra maištingi namai, – bet tegu sužino, kad tarp jų buvo pranašas. 6 O tu, marusis, jų nebijok, nebijok nei jų žodžių, nors tave suptų dilgėlės ir erškėčiai ir sėdėtum ant skorpionų.[i3] Dėl jų žodžių neturėk baimės, dėl jų veidų nenustok drąsos, nes jie maištingi namai. 7 Tu turi perduoti jiems mano žodžius, ar jie klauso, ar atsisako klausyti, nes jie yra maištingi namai. 8 O tu, marusis, klausykis, ką aš tau kalbu, ir nebūk maištingas kaip maištingieji namai. Atverk savo burną ir suvalgyk, ką duodu“. 9 Pažvelgiau, ir štai ranka, ištiesta manęs link, laikanti prirašytą ritinį. 10 Jis išvyniojo jį prieš mane, – ritinys buvo prirašytas iš vidaus ir iš lauko pusės. Jame buvo parašyta: „Raudos, gedulas ir dejonės“. |
