Stabų garbintojams

¹ Keletas vyrų iš Izraelio seniūnų atėjo pas mane ir atsisėdo priešais. ² Ir VIEŠPATIES žodis atėjo man: ³ „Marusis, šitie vyrai puoselėjo savo stabus širdyje ir statėsi savo nuodėmės priežastį tiesiog sau prieš akis. Argi aš privalau atsakyti į jų klausimus? ⁴ Todėl kalbėk jiems ir sakyk: 'Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Kiekvienas žmogus iš Izraelio namų, kuris puoselėja savo stabus širdyje ir pasistato savo nuodėmės priežastį tiesiog sau prieš akis, tačiau ateina pas pranašą, – aš, VIEŠPATS, duosiu atsakymą tam, kuris ateina su savo gausybe stabų, ⁵ idant pagaučiau Izraelio namus jų širdyje. Dėl visų savo stabų jie visi atsiskyrė nuo manęs!'

⁶ Todėl sakyk Izraelio namams: 'Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Grįžkite ir gręžkitės nuo savo stabų ir nugręžkite savo veidus nuo visų savo bjauriųjų nusikaltimų. ⁷ Nes kiekvienas žmogus iš Izraelio namų ar iš svetimšalių, gyvenančių Izraelyje, kuris atsiskiria nuo manęs, puoselėdamas savo stabus širdyje ir pasistatydamas savo nuodėmės priežastį tiesiog sau prieš akis, tačiau ateina pas pranašą, kad per jį mane paklaustų, – aš, VIEŠPATS, aš pats jam atsakysiu. ⁸ Tam žmogui aš atgręšiu savo veidą, – padarysiu iš jo ženklą ir priežodį, atkirsiu jį nuo savo tautos. Ir jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS.

⁹ Jeigu pranašas duosis taip suklaidinamas, kad pranašautų, – aš, VIEŠPATS, būsiu suklaidinęs tą pranašą^[i1], – pakelsiu prieš jį savo ranką ir iškirsiu jį iš savo tautos Izraelio. ¹⁰ Abu turės atsakyti už kaltę, – tokia pat bausmė tam, kuris klausia, kaip ir bausmė pranašui, – ¹¹ kad Izraelio namai daugiau nenuklystų nuo manęs ir nebesiterštų daugiau visokiais maištavimais. Tuomet jie bus mano tauta ir aš būsiu jų Dievas, – tai Viešpaties DIEVO žodis'“.

Asmeniška atsakomybė

^12 [i2]Man atėjo VIEŠPATIES žodis: ¹³ „Marusis, kai kuris kraštas nusideda man neištikimybe, aš pakeliu ranką prieš jį, sulaužau jo duonos ramstį ir siunčiu jam badą, išnaikindamas jo žmones ir gyvulius, ¹⁴ net jeigu Nojus, Danielis ir Jobas^[i3] – šie trys vyrai – būtų jame, – savo teisumu jie vieni teišsigelbėtų, – tai Viešpaties DIEVO žodis. ¹⁵ Jei aš paleisčiau laukinius žvėris per tą kraštą, idant jį nuniokotų taip, kad jis taptų dykyne ir niekas nebeitų per jį bijodamas gyvulių, ¹⁶ net jeigu šitie trys vyrai būtų jame, – kaip aš gyvas, tai Viešpaties DIEVO žodis, – jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, bet būtų išgelbėti vien jie, o kraštas pavirstų dykyne. ¹⁷ Arba jei atvesčiau prieš tą kraštą kalaviją, tardamas: 'Tepereina per kraštą kalavijas!' – ir nukirsdinčiau jo žmones ir gyvulius, ¹⁸ nors šitie trys vyrai būtų jame, – kaip aš gyvas, tai Viešpaties DIEVO žodis, – jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, tik jie vieni tebūtų išgelbėti. ¹⁹ Arba jei marą pasiųsčiau į tą kraštą ir išliečiau ant jo savo įniršį krauju sunaikinti jo žmones ir gyvulius, ²⁰ nors Nojus, Danielis ir Jobas būtų jame, – kaip aš gyvas, tai Viešpaties DIEVO žodis, – jie neišgelbėtų nei sūnaus, nei dukters. Dėl savo teisumo tik save pačius jie teišgelbėtų“.

²¹ Nes Viešpats DIEVAS taip kalbėjo: „Nors siunčiu Jeruzalei keturis savo mirtinus teismus – kalaviją, badą, laukinius žvėris ir marą išnaikinti jos žmonėms ir gyvuliams, ²² tačiau išliks joje bėglių likutis, – sūnūs ir dukterys, kurie bus išvesti. Kai jie ateis pas jus ir matysite jų kelius ir darbus, būsite paguosti dėl nelaimės, kurią atvedžiau Jeruzalei, dėl viso, ką atsiunčiau jai. ²³ Jie bus jums paguoda. Kai matysite jų kelius ir darbus, žinosite, kad ne veltui dariau visa, ką joje padariau“, – tai Viešpaties DIEVO žodis.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>