| Ez 12 | Pranašas pavaizduoja Judo gyventojų ištrėmimą 1 Man atėjo VIEŠPATIES žodis: 2 „Marusis, tu gyveni maištinguose namuose. Jie turi akis matyti, bet nemato, turi ausis girdėti, bet negirdi, nes yra maištingi namai. 3 Todėl tu, marusis, susirišk tremtinio ryšulį ir išeik į tremtį dienos metu, jų akyse. Išeik tarsi tremtinys iš savo vietos ir, jiems matant, nueik į kitą vietą. Galbūt jie suvoks, nors ir yra maištingi. 4 Išsineši savo tremtinio ryšulį dienos metu, jiems matant, tarsi ryšulį tremčiai, bet tu pats išeisi vakare jiems matant, kaip varomieji į tremtį. 5 Jiems matant, pralaužk sienoje skylę[i1] ir išnešk pro ją savo ryšulį. 6 Jų akyse tu užsikelsi ryšulį ant peties ir išsineši jį sutemus. Veidą užsidengsi, kad nematytumei krašto, nes aš padariau tave ženklu Izraelio namams“. 7 Padariau taip, kaip man buvo įsakyta. Išsinešiau savo ryšulį tarsi ryšulį tremčiai ir vakare savo ranka pralaužiau sienoje skylę. Išsinešiau jį sutemus, nešdamasis ant peties jiems matant. 8 Kitą rytą atėjo man VIEŠPATIES žodis: 9 „Marusis, ar nesakė tau Izraelio namai, tie maištingieji namai: 'Ką tu išdarinėji?' 10 Pasakyk jiems: 'Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Šitas pranašavimas yra Jeruzalės vadui ir visiems Izraelio namams'. 11 Sakyk: 'Aš esu ženklas jums! Kaip padariau, taip bus jiems padaryta: jie eis į tremtį, į nelaisvę. 12 O vadas, kuris yra tarp jų, sutemus užsikels savo ryšulį ant peties ir išeis. Jam išvesti jie pralauš sienoje skylę; jis užsidengs veidą taip, kad krašto savo akimis nematys'. 13 Užmesiu ant jo savo pinkles; ir jis pateks į mano spąstus; atvesiu jį į Babiloną, kaldėjų kraštą, tačiau to krašto jis nematys[i2] ir tenai numirs. 14 O visą jo palydą, jo pagalbininkus ir visus jo kariuomenės būrius, išblaškysiu po visus vėjus ir išsitrauksiu kalaviją jiems įkandin. 15 Kai išblaškysiu juos tarp tautų ir išsklaidysiu po įvairius kraštus, jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS. 16 Bet leisiu nedaugeliui išlikti gyviems nuo kalavijo, bado ir maro, kad papasakotų apie visus savo bjauriuosius nusikaltimus tautoms, pas kurias jie nueis. Tada jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS“. Ateinantis klaikas 17 Man atėjo VIEŠPATIES žodis: 18 „Marusis! Drebėdamas valgyk savo duoną, iš baimės pašiurpęs gerk savo vandenį. 19 Sakyk krašto žmonėms: 'Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS apie Jeruzalės gyventojus Izraelio žemėje. Jie valgys savo duoną perimti baimės ir gers savo vandenį pagauti klaiko, nes jų kraštas bus netekęs sau įprasto apsto per jo gyventojų nežabotą smurtą. 20 Miestai, kur dabar pilna žmonių, bus sunaikinti, kraštas bus nuniokotas, ir jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS'“. Žmonės išjuokia pranašo regėjimus 21 Man atėjo VIEŠPATIES žodis: 22 „Marusis, ką reiškia Izraelio žemėje ta jūsų patarlė, kai sakoma: 'Dienos prabėga, o regėjimai niekais nueina'?[i3] 23 Todėl tark jiems: 'Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: Aš padarysiu galą šitai patarlei. Ji nebebus daugiau vartojama Izraelyje kaip patarlė!' Bet sakyk jiems: 'Dienos atėjo, regėjimai tuoj išsipildys,' 24 nes nebus daugiau Izraelio namuose nei jokio tuščio regėjimo, nei raminančių spėjimų. 25 Aš, VIEŠPATS, tarsiu žodį, kurį aš tariu, ir jis bus įvykdytas. Jis nebebus daugiau atidėtas, nes jūsų dienomis, o maištingieji namai, aš ištarsiu savo žodį ir jį įvykdysiu, – tai Viešpaties DIEVO žodis'“. 26 VIEŠPATIES žodis atėjo man: 27 „Marusis, Izraelio namai sako: 'Regėjimas, kurį jis mato, yra už daugelio metų, – jis pranašauja tolimą ateitį'.[i4] 28 Todėl sakyk jiems: 'Taip sako Viešpats DIEVAS. Nė vienas iš mano žodžių nebebus daugiau atidėtas, bet kiekvienas žodis, kurį ištarsiu, bus įvykdytas, – tai Viešpaties DIEVO žodis'“. |
