| Ez 11 | Didžiūnų teismas 1 Tuomet dvasia pakėlė mane ir atvedė prie rytinių VIEŠPATIES Namų vartų, prie vartų į saulėtekio pusę. Ten, prie vartų, buvo dvidešimt penki vyrai. Tarp jų pamačiau tautos didžiūnus, Azūro sūnų Jaazaniją ir Benajos sūnų Pelatiją. 2 Jis man tarė: „Marusis, šitie yra vyrai, kurie rezga pinkles ir slapta sąmokslauja mieste, 3 sakydami: 'Dar ne metas dabar statyti namus. Šitas miestas yra katilas, o mes esame mėsa!'[i1] 4 Todėl pranašauk jiems, pranašauk, marusis!“ 5 VIEŠPATIES dvasia nusileido ant manęs, ir jis man tarė: „Sakyk: 'Taip kalbėjo VIEŠPATS. Štai ką sau manote, Izraelio namai, – aš žinau, kas jums atėjo į galvą! 6 Užvertėte šitą miestą lavonais ir jo gatves priklojote užmuštųjų'. 7 Todėl šitaip kalbėjo Viešpats DIEVAS: 'Jūsų užmuštieji, kuriuos jame paguldėte, yra mėsa, ir šitas miestas yra katilas, bet jūs būsite iš jo išvaryti. 8 Jūs bijojote kalavijo, aš atvesiu jums kalaviją', – tai Viešpaties DIEVO žodis. 9 Iš miesto aš išvarysiu jus, atiduosiu jus į svetimųjų rankas ir įvykdysiu jums teismo sprendimus. 10 Jūs krisite nuo kalavijo. Aš bausiu jus Izraelio paribyje, – ir jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS. 11 Miestas nebus jums katilas nei jūs būsite mėsa jame, – Izraelio paribyje jus bausiu. 12 Tuomet jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS, kurio įstatų nesilaikėte ir kurio įsakų nevykdėte, bet elgėtės pagal papročius tautų, gyvenančių aplink jus!“ 13 Atsitiko, kad man pranašaujant Benajos sūnus Pelatijas numirė. Tuomet parpuoliau veidu žemėn ir visu balsu šaukiau, sakydamas: „Ai, Viešpatie DIEVE! Nejau tu nori padaryti galą Izraelio likučiui?!“ Dievas parves tremtinius 14 VIEŠPATIES žodis atėjo man: 15 [i2]„Marusis! Tavo broliai, tavo giminės, tavo tautiečiai tremtiniai ir visi Izraelio namai, – jie yra visi tie, apie kuriuos Jeruzalės gyventojai sako: 'Jie pasitraukė toli nuo VIEŠPATIES. Šis kraštas yra atiduotas mums kaip nuosavybė!' 16 Todėl sakyk: 'Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Nors perkėliau juos toli tarp tautų, nors išblaškiau juos po įvairius kraštus, tačiau buvau kurį laiką jiems šventovė kraštuose, į kuriuos jie pateko'. 17 Todėl sakyk: 'Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Surinksiu jus iš visų tautų, paimsiu jus iš kraštų, kur buvote išblaškyti, ir duosiu jums Izraelio žemę. 18 Kai ten atvyks, jie pašalins iš jos visus stabus ir visus bjauriuosius nusikaltimus. 19 Duosiu jiems kitą širdį ir įliesiu jiems naują dvasią, išimsiu iš jų kūno akmeninę širdį ir duosiu jiems jautrią, 20 kad gyventų pagal mano įstatus, laikytųsi mano įsakų ir juos vykdytų. Tada jie bus mano tauta, ir aš būsiu jų Dievas. 21 O tiems, kurių širdis eina paskui jų stabus ir bjaurastis, suversiu jų darbus ant jų pačių galvos'“, – tai Viešpaties DIEVO žodis. 22 Tuomet kerubai su ratais, esančiais šalia, pakėlė sparnus. Izraelio Dievo šlovė laikėsi viršum jų. 23 VIEŠPATIES šlovė pakilo viršum miesto ir sustojo ant kalno į rytus nuo miesto. 24 Dvasia pakėlė mane ir atvedė Dievo dvasios regėjime į Kaldėją pas tremtinius. Regėjimas, kurį mačiau, išnyko. 25 O aš papasakojau tremtiniams visus dalykus, kuriuos man VIEŠPATS buvo parodęs. |
