Ugnimi plieskianti krosnis 1 Karalius Nabukadnezaras padarė statulą iš aukso, šešiasdešimties uolekčių aukštumo, šešių uolekčių platumo, ir pastatė ją Duros[i1] lygumoje, Babilono srityje. 2 Tuomet karalius Nebukadnezaras įsakė, kad būtų pašaukti satrapai,[i2] seniūnai ir valdytojai, patarėjai, iždo saugotojai, teisėjai, tarnautojai ir visi sričių pareigūnai dalyvauti statulos, kurią karalius Nebukadnezaras buvo pastatęs, pašventinimo iškilmėse. 3 Taigi satrapai, seniūnai ir valdytojai, patarėjai, iždo saugotojai, teisėjai, tarnautojai ir visi sričių pareigūnai susirinko statulos, kurią buvo pastatęs karalius Nebukadnezaras, pašventinimo iškilmėms. Jiems stovint priešais statulą, kurią Nebukadnezaras buvo pastatęs, 4 šauklys garsiai paskelbė: „O tautos ir gentys visų kalbų, jums įsakyta, 5 kad, išgirdę balsą rago, dūdos, lyros, citros, arfos, būgno ar bet kokio kito instrumento, turite parpulti ir pagarbinti aukso statulą, kurią pastatė karalius Nebukadnezaras. 6 O kas neparpuls ir nepagarbins, bus tuojau pat įmestas į krosnį, plieskiančią ugnimi“.[i3] 7 Todėl kai tik visos tautos išgirdo garsą rago, dūdos, lyros, citros, arfos, būgno ar bet kokio muzikos instrumento – tautos ir gentys visų kalbų parpuolė ir pagarbino Nebukadnezaro pastatytą aukso statulą. Danielio draugai apkaltinami nepaklusnumu 8 Pasinaudodami proga, kai kurie kaldėjai atėjo ir apskundė žydus. 9 Jie kreipėsi į karalių Nebukadnezarą ir sakė: „O karaliau, gyvuok amžinai! 10 Tu, o karaliau, išleidai įsaką, kad kiekvienas žmogus, kai tik išgirs garsą rago, dūdos, lyros, citros, arfos, būgno ar bet kokio kito muzikos instrumento, turi parpulti ir pagarbinti tą auksinę statulą. 11 Bet kas neparpuls ir nepagarbins, bus įmestas į krosnį, plieskiančią ugnimi. 12 Vis dėlto yra žydų, kuriuos tu paskyrei valdyti Babilono sritį, – Šadrachas, Mešachas ir Abed-Negas. O karaliau, šie vyrai tavęs nepaiso. Tavo dievams jie netarnauja ir auksinės statulos, kurią tu pastatei, negarbina“. 13 Tuomet Nebukadnezaras, įtūžęs iš pykčio, įsakė atvesti Šadrachą, Mešachą ir Abed-Negą. Jie buvo tuojau pat atvesti pas karalių. 14 Nebukadnezaras jų paklausė: „Ar tai tiesa, Šadrachai, Mešachai ir Abed-Negai, kad jūs netarnaujate mano dievams ir negarbinate auksinės statulos, kurią aš pastačiau? 15 Taigi dabar, jei esate pasiruošę, kai išgirsite garsą rago, dūdos, lyros, citros, arfos, būgno ar bet kokio kito muzikos instrumento, turite parpulti ir pagarbinti mano padarytą statulą {na ir puiku!}. O jei nepagarbinsite, būsite tuojau pat įmesti į krosnį, plieskiančią ugnimi. Kas yra tas Dievas, kuris gali išgelbėti jus iš mano rankų?“ 16 Šadrachas, Mešachas ir Abed-Negas atsakė karaliui: „O Nebukadnezarai, šiuo atveju mums gintis prieš tave nereikia. 17 Jei mūsų Dievas, kuriam tarnaujame, gali mus išgelbėti[i4] iš ugnimi plieskiančios krosnies ir tavo rankos, o karaliau, teišgelbsti jis mus. 18 Bet jeigu ne, o karaliau, tebūna tau žinoma, kad mes tavo dievams netarnausime ir auksinės statulos, kurią tu pastatei, negarbinsime“. Trys Danielio draugai pasmerkiami mirti 19 Nebukadnezaras taip įtūžo iš pykčio ant Šadracho, Mešacho bei Abed-Nego, kad net jo veido išraiška persimainė, ir liepė prikūrenti krosnį septynis kartus karščiau, negu paprastai buvo kūrenama. 20 O keliems savo kariuomenės galiūnams liepė surišti Šadrachą, Mešachą ir Abed- Negą ir įmesti juos į ugnimi plieskiančią krosnį. 21 Taigi šie vyrai buvo surišti, kaip buvo apsirengę, – su skraistėmis, kelnėmis, kepurėmis bei kitais drabužiais, ir įmesti į ugnimi plieskiančią krosnį. 22 Kadangi karaliaus įsakymas buvo skubus ir krosnis buvo taip labai prikūrenta, liepsnos liežuviai užmušė vyrus, nešusius Šadrachą, Mešachą ir Abed-Negą. 23 Bet šie trys vyrai – Šadrachas, Mešachas ir Abed-Negas nukrito surišti į ugnimi plieskiančią krosnį. Azarjo malda {1}24 [i5]Jie vaikštinėjo liepsnose, šlovindami giesmėmis Dievą ir garbindami Viešpatį. {2}25 Azarjas stovėjo ugnies šerdyje ir garsiai meldėsi: {3}26 – Pašlovintas ir gyriaus vertas esi tu, Viešpatie, mūsų tėvų Dieve, bus garbinamas tavo vardas per amžius, {4}27 nes tu teisus visur, ką mums padarei. Visi tavo darbai teisingi, tavo keliai tiesūs ir visi tavo sprendimai teisingi. {5}28 Padarei teisingus sprendimus visur, ką užleidai ant mūsų ir ant Jeruzalės, šventojo mūsų tėvų miesto. Teisingu sprendimu už mūsų nuodėmes visa tai padarei, {6}29 nes mes nusidėjome ir nusižengėme, – atsitolindami nuo tavęs, darėme visa, kas pikta. Tavo įsakymų nepaisėme, {7}30 nesilaikėme ir nedarėme, ką buvai įsakęs dėl mūsų pačių gero. {8}31 Todėl visur, ką tu užleidai ant mūsų, ir visur, ką mums padarei, tu pasielgei teisingai. {9}32 Atidavei mus į rankas mūsų priešų, nežabotiems ir bjauriems bedieviams, neteisingam karaliui, pikčiausiam visame pasaulyje. {10}33 Nūnai mes nedrįstame atverti burnos, gėda ir negarbė laukia tų, kurie tau tarnauja ir tave garbina. {11}34 Dėl savo švento vardo neatmesk mūsų amžinai, nepanaikink savo sandoros. {12}35 Neatitrauk savo gailestingumo nuo mūsų dėl savo bičiulio Abraomo, dėl savo tarno Izaoko ir dėl savo šventojo Izraelio. {13}36 Jiems tu pažadėjai padauginti palikuonis kaip dangaus žvaigždes, kaip smiltis ant jūros kranto. {14}37 Tačiau, Viešpatie, tapome mažesni už bet kokią tautą, esame pažeminti šiandien visame pasaulyje dėl savo nuodėmių. {15}38 Neturime nūnai nei kunigaikščio, nei pranašo, nei vado; nei deginamosios atnašos, nei aukos, nei aukojimo, nei smilkalų; nei vietos aukoti pirmienoms ir rasti tavo gailestingumui. {16}39 O, kad atgailaujančia širdimi ir nuolankia dvasia būtume tau taip mieli, {17}40 kaip deginamosios aukos avinų bei jaučių ir kaip tūkstančiai riebių avinėlių! Tokia tebūna mūsų auka šią dieną tavo akivaizdoje ir tau maloni, nes tavimi pasitikintys nenusivils. {18}41 Dabar mes sekame tavim visa širdimi, bijome tavęs ir ieškome tavo veido. {19}42 Nepalik mūsų skendėti gėdoje, bet elkis su mumis pagal savo švelnumą ir savo maloningą gailestingumą. {20}43 Išgelbėk mus savo nuostabiais darbais ir pašlovink savo vardą, Viešpatie! {21}44 Teapima sumišimas visus tuos, kurie daro pikta tavo tarnams; tebūna jie sugėdinti ir bejėgiai, tebūna sutriuškinta jų galybė! {22}45 Tesužino, kad tu vienas esi Viešpats Dievas, šlovingas visame pasaulyje. Dievas apsaugo Danielio draugus krosnyje {23}46 Tuo tarpu juos įmetusieji karaliaus tarnai nesiliovė kurstyti krosnį nafta, derva, pakulomis ir žagarais. {24}47 Liepsnos pakilo keturiasdešimt devynias uolektis virš krosnies, {25}48 driekėsi į šonus ir sudegino aplink krosnį stovinčius kaldėjus. {26}49 Bet Viešpaties angelas nužengė į krosnį prie Azarjo ir jo draugų, išstūmė plieskiančią ugnį iš krosnies {27}50 ir padarė krosnies vidų, tarsi jame būtų pūtęs vėsa dvelkiantis vėjelis. Ugnis jų visai nelietė, – neužgavo ir net jų nevargino. {28}51 Tuomet visi trys krosnyje vienu balsu giedojo, garbindami ir šlovindami Dievą: {29}52 „Pašlovintas esi tu, Viešpatie, mūsų tėvų Dieve, didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius. Šlovinamas yra tavo garbingas, šventas vardas, didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius. {31}53 Šlovinamas esi savo šventoje garbės Šventykloje, didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius. {32}54 Šlovinamas esi, kuris žvilgsniu matuoji gelmes nuo savo sosto virš kerubų, didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius. {33}55 Šlovinamas esi savo karalystės soste, didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius. {34}56 Šlovinamas esi dangaus skliaute, aukštinamas ir garbinamas per amžius. {35}57 Šlovinkite Viešpatį jūs, visi Viešpaties kūriniai, garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. {36}58 Šlovinkite Viešpatį jūs, dangūs, garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. {37}59 Šlovinkite Viešpatį jūs, Viešpaties angelai, garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. {38}60 Šlovinkite Viešpatį jūs, visi vandenys, esantys viršum dangaus skliauto, garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. {39}61 Šlovinkite Viešpatį, visos galybės, garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. {40}62 Šlovinkite Viešpatį, saule ir mėnuli, garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. {41}63 Šlovinkite Viešpatį, dangaus žvaigždės, garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. {42}64 Šlovinkite Viešpatį, lietūs ir rasa, garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. {43}65 Šlovinkite Viešpatį, visi vėjai, garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. {44}66 Šlovinkite Viešpatį, ugnie ir kaitra, garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. {45}67 Šlovinkite Viešpatį, šalti ir karšti, garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. {46}68 Šlovinkite Viešpatį, rasa ir pūga, garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. {49}69 Šlovinkite Viešpatį, šalna ir vėsuma, garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. {50}70 Šlovinkite Viešpatį, lede ir sniege, garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. {47}71 Šlovinkite Viešpatį, naktys ir dienos, garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. {48}72 Šlovinkite Viešpatį, šviesa ir tamsa, garbinkite ir didžiai aukštinkite jį per amžius. {51}73 Šlovinkite Viešpatį, žaibai ir debesys, garbinkite ir didžiai šlovinkite jį per amžius. {52}74 Tešlovina žemė Viešpatį, tegieda jam gyrių ir teaukština jį didžiai per amžius. {53}75 Šlovinkite Viešpatį, kalnai ir kalvos, garbinkite ir didžiai šlovinkite jį per amžius. {54}76 Šlovinkite Viešpatį, visi dirvoje augantys želmenys, garbinkite ir didžiai šlovinkite jį per amžius. {56}77 Šlovinkite Viešpatį, vandens šaltiniai, garbinkite ir didžiai šlovinkite jį per amžius. {55}78 Šlovinkite Viešpatį, jūros ir upės, garbinkite ir didžiai šlovinkite jį per amžius. {57}79 Šlovinkite Viešpatį, banginiai ir visa, kas plaukioja vandenyse, garbinkite ir didžiai šlovinkite jį per amžius. {58}80 Šlovinkite Viešpatį, padangių paukščiai, garbinkite ir didžiai šlovinkite jį per amžius. {59}81 Šlovinkite Viešpatį, visi žvėrys ir galvijai, garbinkite ir didžiai šlovinkite jį per amžius. {60}82 Šlovinkite Viešpatį, žmonės, garbinkite ir didžiai šlovinkite jį per amžius. {61}83 Šlovink Viešpatį, Izraeli, garbink ir didžiai šlovink jį per amžius. {62}84 Šlovinkite Viešpatį, Viešpaties kunigai, garbinkite ir didžiai šlovinkite jį per amžius. {63}85 Šlovinkite Viešpatį, Viešpaties tarnai, garbinkite ir didžiai šlovinkite jį per amžius. {64}86 Šlovinkite Viešpatį, teisiųjų dvasios ir sielos, garbinkite ir didžiai šlovinkite jį per amžius. {65}87 Šlovinkite Viešpatį, ištikimieji ir nuolankios širdies, garbinkite ir didžiai šlovinkite jį per amžius. {66}88 Šlovinkite Viešpatį, Hananijau, Azarjau ir Mišaeli, garbinkite ir didžiai šlovinkite jį per amžius. Jis ištraukė mus iš Požemio, išgelbėjo mus iš mirties rankos. Jis išlaisvino mus iš ugnimi plieskiančios krosnies, išgelbėjo iš ugnies liepsnų. {67}89 Dėkokite Viešpačiui, nes jis geras, nes jo gailestingumas tveria per amžius. {68}90 Šlovinkite dievų Dievą visi, kas jo pagarbiai bijote, garbinkite jį ir dėkokite, nes jo gailestingumas tveria per amžius“. (Lotyniškoji Vulgata pažymi: „Čia baigiasi žodžiai, kurių nėra hebrajiškajame tekste. Jie paimti ir išversti iš Teodotijono {graikiško vertimo} leidinio“.) Karalius išlaisvina Šadrachą, Mešachą ir Azarją {24}91 Karalius Nebukadnezaras buvo nustebintas. Jis skubiai pakilo ir kreipėsi į savo patarėjus, klausdamas: „Argi ne tris vyrus įmetėme į ugnį surištus?“ Jie atsakė karaliui: „Taip, tikrai, o karaliau!“ – {25}92 “Bet, – atkirto karalius, – aš matau keturis palaidus vyrus vaikščiojančius ugnies liepsnose. Jie visiškai nepaliesti! O tas ketvirtasis atrodo lyg dieviška būtybė!“[i6] {26}93 Tuomet Nebukadnezaras priėjo prie ugnimi plieskiančios krosnies durų ir tarė: „Šadrachai, Mešachai ir Abed- Negai, aukščiausiojo Dievo tarnai, išeikite! Ateikite čia!“ Šadrachas, Mešachas ir Abed-Negas tuojau pat išėjo iš ugnies. {27}94 Satrapai, seniūnai, valdytojai ir karaliaus patarėjai juos apspito ir matė, kad ugnis nebuvo turėjusi jokios galios tų vyrų kūnams: jų galvos plaukai nebuvo nusvilinti, jų skraistės nebuvo ugnies apdegintos, joks ugnies kvapas nėjo iš jų. {28}95 Nebukadnezaras pasakė: „Tebūna pašlovintas Šadracho, Mešacho ir Abed-Nego Dievas! Jis atsiuntė savo angelą ir išgelbėjo savo tarnus, kurie juo pasitikėjo! Jie nepakluso karaliaus įsakui ir sutiko verčiau atiduoti savo kūnus, negu kokiam kitam dievui tarnauti ir jį garbinti, išskyrus jų pačių Dievą. {29}96 Todėl įsakau visų kalbų tautoms ir gentims, kad bus sudraskyti į kąsnelius tie, kas tik nepagarbiai kalbės apie Šadracho, Mešacho ir Abed-Nego Dievą, ir jų namai bus išgriauti, nes nėra jokio kito Dievo, kuris galėtų taip išgelbėti“. {30}97 Paskui karalius paaukštino Šadrachą, Mešachą ir Abed-Negą Babilono srityje. Antrasis Nebukadnezaro sapnas {31}98 [i7]Karalius Nebukadnezaras visų kalbų tautoms ir gentims, gyvenančioms žemėje. Teklesti jūsų gerovė! {32}99 Ženklus ir nuostabius darbus aukščiausiojo Dievo[i8] man malonu paskelbti. {33}100 Kokie didingi yra jo ženklai, kokie galingi jo nuostabūs darbai! Jo karalystė yra amžina karalystė ir jo viešpatavimas tveria per kartų kartas. | 
