BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 12 14 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Danielio knygaSkyrius: 14

 Danielio knyga
  
Dan 14

Pasakojimas apie Belį ir Slibiną. Danielis ir Belis

1 Kai karalius Astijagas[i1] buvo palaidotas su savo protėviais, jo karalystę paėmė Kyras Persas. 2 Danielis buvo karaliaus mėgstamas žmogus ir gerbiamas labiau už visus kitus jo bičiulius. 3 Babiloniečiai turėjo stabą, vardu Belis.[i2] Kasdien jam atnašaudavo dvylika maišų geriausių miltų, keturiasdešimt avių ir šešis saikus[i3] vyno. 4 Ir karalius jį šventai gerbė, – eidavo kasdien jo pagarbinti, – bet Danielis garbino tik savo Dievą.

5 Kai karalius paklausė jį: „Kodėl negarbini Belio?“ – jis atsakė: „Dėl to, kad negarbinu žmogaus rankomis padarytų stabų, o tik gyvąjį Dievą, sukūrusį dangų ir žemę, valdantį visą žmoniją“.

6 „Nejau nemanai, – tarė jam karalius, – kad Belis yra gyvas dievas? Argi nematai, kiek daug jis kasdien suvalgo ir išgeria?“

7 Danielis ėmė juoktis. „Nesiduok suklaidinamas, karaliau, – jis tarė, – nes Belis iš vidaus yra tik molis, o iš lauko tik žalvaris. Jis niekad nieko nei valgė, nei gėrė!“

8 Iniršęs karalius pašaukė Belio kunigus ir jiems tarė: „Jei jūs man nepasakysite, kas suvalgo tą visą maistą, mirsite! 9 Jei įrodysite, kad Belis visa tai suvalgo, tuomet mirs Danielis, nes jis piktažodžiavo prieš Belį!“ Danielis tarė karaliui: „Tebūna, kaip tu sakai!“

10 O Belio kunigų buvo septyniasdešimt, neskaitant žmonų ir vaikų. Karalius drauge su Danieliu nuėjo į Belio šventyklą. 11 Belio kunigai kreipėsi į karalių: „Štai, mes išeisime laukan, o tu, karaliau, išdėliok valgius, atmiešk vyną ir padėk. Tada užrakink duris ir užantspauduok jas savo žiedu. 12 Jei neatrasi, kad viskas buvo Belio suvalgyta, kai ateisi rytoj rytą, mes mirsime. Priešingu atveju temiršta Danielis, mūsų šmeižikas!“ 13 Jie buvo ramūs, nes turėjo pasidarę po atnašų stalu slaptą įėjimą, pro kurį paprastai ateidavo maisto suvalgyti. 14 Taigi, jiems išėjus, karalius išdėliojo maistą Beliui. O Danielis paliepė savo tarnams atnešti pelenų, ir tuos pelenus jie išbarstė po visą šventyklą vien tik karaliaus akivaizdoje. Išėję laukan, jie užrakino duris, užantspaudavo jas karaliaus žiedu ir nuėjo sau. 15 Nakčia kaip paprastai atėjo kunigai drauge su savo žmonomis bei vaikais ir visa suvalgė ir išgėrė.

16 Karalius rytojaus rytą atsikėlė labai anksti, taip pat ir Danielis. 17 „Danieli, – jis klausė, – ar antspaudai tebėra sveiki?“ Šis atsakė: „Sveiki, karaliau“. 18 Tuomet karalius atidarė duris ir, metęs žvilgsnį į atnašų stalą, visu balsu sušuko: „Tu, Beli, esi didis! Neturi tu jokios apgaulės!“ 19 Danielis ėmė juoktis ir sustabdė karalių prie durų. „Pažiūrėk į aslą, – tarė, – kieno yra tie pėdsakai!“ – 20 „Aš matau, – atsakė karalius, – pėdsakus vyrų, moterų ir vaikų!“

21 Įtūžęs karalius įsakė suimti kunigus, jų žmonas ir jų vaikus. Jie parodė jam slaptąsias duris, pro kurias jie įeidavo suvalgyti, kas būdavo ant atnašų stalo. 22 Karalius juos nubaudė mirtimi, o Belį atidavė Danieliui, kuris sunaikino ir stabą, ir jo šventyklą.

Danielis ir Slibinas

23 Ten buvo ir didžiulis Slibinas, kurį babiloniečiai irgi garbino. 24 Karalius tarė Danieliui: „Tu negali sakyti, kad šis nėra gyvas dievas, todėl pagarbink jį“.

25 Danielis atsakė: „Aš garbinu Viešpatį, savo Dievą, nes tik jis yra gyvasis Dievas. 26 Karaliau, duok man leidimą, ir aš užmušiu šį Slibiną be kalavijo ar lazdos“. – „Aš duodu tau leidimą“, – atsakė karalius.

27 Tuomet Danielis paėmė deguto, taukų ir plaukų, juos drauge pavirino, padarė iš jų gniužulus ir pamaitino Slibiną. Kai Slibinas juos suėdė, jis persprogo. „Žiūrėkite, – pasakė Danielis, – ką jūs garbinate!“

28 Kai babiloniečiai apie tai išgirdo, jie labai susierzino ir susibūrė prieš karalių. „Karaliumi tapo žydas! – jie sakė, – jis sunaikino Belį, užmušė Slibiną ir išžudė kunigus!“ 29 Jie nuėjo pas karalių ir pareikalavo: „Išduok mums Danielį! O jei ne, užmušime tave ir tavo šeimą!“ 30 Karalius, matydamas, kad jie smarkiai jį puola, reikalo verčiamas atidavė jiems Danielį. 31 O jie įmetė jį į Liūtų narvą. Ten jis išbuvo šešias dienas. 32 Septyni liūtai buvo narve. Kasdien jie buvo maitinami dviem lavonais ir dviem avimis, bet tuo metu neduota jiems nieko, kad jie tikrai suėstų Danielį.

33 O Judėjoje tuo metu gyveno pranašas Habakukas. Jis, išsiviręs troškintos avienos ir įtrupinęs duonos į puodą, ėjo į laukus, nešdamas jį pjovėjams. 34 Viešpaties angelas tarė Habakukui: „Nunešk valgį, kurį laikai rankoje, į Babiloną Danieliui Liūtų narve“.

35 „Viešpatie, – atsakė Habakukas, – aš Babilono niekad nesu matęs, nei aš žinau, kur yra tas narvas!“ 36 Viešpaties angelas paėmė jį už galvos ir, pakėlęs už galvos plaukų, vėjo gūsiu padėjo jį Babilone tiesiai ant narvo. 37 „Danieli, Danieli, – šaukė Habakukas, – imk valgį, kurį Dievas tau atsiuntė!“

38 „Tu, Dieve, atsiminei mane! – tarė Danielis, – nepalikai tų, kurie tave myli!“ 39 Danieliui pradėjus valgyti, Viešpaties angelas tuojau pat sugrąžino Habakuką į jo kraštą.

40 Septintą dieną karalius atėjo Danielio apraudoti. Jis priėjo prie narvo ir žvilgtelėjo į vidų – ten tarp liūtų sėdėjo Danielis! 41 Karalius sušuko visu balsu: „Didis esi tu, Viešpatie, Danielio Dieve, nėra jokio kito, tik tu!“ 42 Danielį jis išleido ir įmetė į narvą tuos, kurie norėjo jį pražudyti. Jie buvo bemat jo akyse suryti.

  
Išnašos:
1Dan 14,1: … karalius Astijagas: paskutinis Medijos karalius, kurį 550 m. prieš Kristų nugalėjo Kyras.
2Dan 14,3: ... vardu Belis: žr. Dan 4,5 paaiškinimą.
3Dan 14,3: Saikas: graikiškoji metreta talpino apie 39 litrus.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Danielio knygaSkyrius: 14