| Apr 9 | Penktasis trimitas 1 Ir sutrimitavo penktasis angelas. Aš išvydau žvaigždę,[i1] nukritusią iš dangaus žemėn. Jai buvo duotas raktas nuo bedugnės šulinio. 2 Ji atidarė bedugnės šulinį, ir išsiveržė dūmai iš šulinio, tarytum iš milžiniškos krosnies. Ir aptemo saulė ir oras nuo šulinio dūmų, 3 o iš dūmų pasipylė žemėn skėriai, ir jiems buvo duota galia, kaip turi galią žemės skorpionai. 4 Jiems buvo įsakyta nekenkti žemės žolei nei jokiam žalumynui, nei jokiam medžiui, o vien tik žmonėms, kurie neturi savo kaktose Dievo antspaudo. 5 Bet jiems buvo leista ne žudyti žmones, o juos kankinti per penkis mėnesius. Jų kankinimas it skorpiono, kai jis įgelia žmogų. 6 Anomis dienomis žmonės ieškos mirties ir jos neras, trokš numirti, bet mirtis bėgs nuo jų. 7 [i2]kėrių išvaizda panaši į žirgų, parengtų kautynėms. Ant jų galvų tartum vainikai, panašūs į auksą; jų veidai – tarytum žmonių veidai; 8 jie turėjo plaukus, panašius į moterų plaukus, o jų dantys buvo lyg liūtų dantys. 9 Jie turėjo šarvus tarsi geležinius krūtinšarvius, o jų sparnų garsas buvo kaip bildesys galybės vežimų ir žirgų, bėgančių į mūšį. 10 Jie turi uodegas, panašias į skorpionų, ir geluonis uodegose. Jie turi galią kenkti žmonėms per penkis mėnesius.[i3] 11 Jie turi sau karalių, bedugnės angelą, kurio vardas hebrajiškai „Abaddon“, o graikiškai tas vardas „Apollion“.[i4] 12 Pirmoji neganda praėjo; štai iš paskos eina dar dvi negandos. Šeštasis trimitas 13 Ir sutrimitavo šeštasis angelas. Aš išgirdau balsą nuo keturių ragų auksinio aukuro, stovinčio Dievo akivaizdoje. 14 Jis įsakė šeštajam angelui, turinčiam trimitą: „Paleisk keturis angelus, kurie yra surišti prie didžiosios Eufrato upės!“ 15 Ir buvo atrišti keturi angelai, paruošti nustatytą valandą, dieną, mėnesį ir metais išžudyti trečdalį žmonių. 16 Jų kariuomenės skaičius, – aš išgirdau jų skaičių, – buvo du miriadai miriadų[i5] raitelių. 17 Taigi aš mačiau regėjime žirgus ir raitelius su krūtinšarviais, ugniaspalviais, violetiniais ir geltonais; žirgų galvos atrodė kaip liūtų galvos, o iš jų nasrų veržėsi ugnis, dūmai ir siera. 18 Trečdalis žmonių žuvo nuo šitų piktenybių – nuo ugnies, dūmų ir sieros, besiveržiančių iš jų nasrų. 19 Mat žirgų galia jų nasruose ir uodegose. Jų uodegos panašios į gyvates ir turi galvas, kuriomis kenkia. 20 Bet kiti žmonės, kurie nebuvo šitų piktenybių išžudyti, vis tiek nepametė savo rankų darbų, kad jau nebegarbintų demonų ir auksinių, sidabrinių, žalvarinių, akmeninių ir medinių stabų, kurie negali nei matyti, nei girdėti, nei vaikščioti. 21 Jie taip pat nesiliovė žudę, būrę, ištvirkavę ir vogę. |
