Angelas skelbia Babelės žlugimą

¹ Paskui aš išvydau kitą angelą, nužengiantį iš dangaus ir turintį didžią galybę. Žemė nušvito nuo jo skaistumo. ² O jis šaukė skambiu balsu:

„Krito, krito didžioji Babelė!

Ji pavirto demonų buveine,

visų netyrųjų dvasių pastoge,

visokių nešvarių ir nekenčiamų paukščių landyne.

²¹ Tuomet vienas galingas angelas iškėlė akmenį, tarsi didelį girnakmenį, ir jį sviedė į jūrą, sakydamas:

„Tokiu smarkumu bus nublokštas

didysis Bãbelės miestas,

ir jo nebebus galima rasti.

²² Niekas daugiau nebegirdės tavyje

arfininkų, giesmininkų, vamzdininkų, trimitininkų balsų.

Niekas neberas tavyje jokių meno kūrėjų,

ir nebesigirdės tavyje malūno dūzgimo.

²³ Tavyje nebešvies žiburio spindulys,

niekas nebegirdės jaunikio ir nuotakos balso.

Nes tavo pirkliai buvo tapę žemės didžiūnais,

nes tavo burtais buvo suvedžiotos visos tautos

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Džiūgavimas danguje

¹ Paskui aš girdėjau danguje skardžius balsus tarsi didžiulės minios, skelbiančios:

„Aleliuja! Išganymas, šlovė ir galybė priklauso mūsų Dievui,

² nes tikri ir teisingi jo nuosprendžiai!

Jis nuteisė didžiąją ištvirkėlę,

kuri sugadino žemę savo ištvirkavimu;

jis atkeršijo už savo tarnų kraują, išlietą jos rankomis“.

³ Ir dar kartą jie skelbė:

„Aleliuja! Jos dūmai rūks per amžių amžius!“

⁹ Ir sako man [angelas]: „Rašyk: 'Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį'“. Jis pridūrė: „Šie žodžiai yra tikri Dievo žodžiai!“

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>