¹ Antraisiais karaliaus Darijaus metais, septintą mėnesį, dvidešimt pirmą mėnesio dieną, atėjo VIEŠPATIES žodis per pranašą Hagajį: ² „Nūn kreipkis į Judo valdytoją Šealtielio sūnų Zerubabelį, vyriausiąjį kunigą Jehozadako sūnų Jehošuą bei į tautos likutį ir sakyk:

³ 'Kas iš jūsų dar yra gyvas,

kuris matė šiuos Namus pradinės šlovės apgaubtus?

Kaip jums dabar jis atrodo?

Argi nėra jis it niekas jūsų akyse?

⁴ Tačiau dabar drąsos, Zerubabeli, –

tai VIEŠPATIES žodis;

drąsos, vyriausiasis kunige,

Jehozadako sūnau Jehošua;

drąsos jums, visi krašto žmonės, –

tai VIEŠPATIES žodis.

Imkitės darbo! Juk aš esu su jumis, –

tai Galybių VIEŠPATIES žodis!

⁵ Aš jums tai pažadėjau,

kai išėjote iš Egipto.

Mano dvasia tebėra tarp jūsų, – nebijokite!'“

^6 [i1]Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS:

„Dar valandėlė laiko,

ir aš sudrebinsiu dangus ir žemę,

jūrą ir sausumą.

⁷ Visas tautas taip sudrebinsiu,

kad visų tautų lobiai čia suplauks,

pripildysiu šį Namą šlovės, –

sakė Galybių VIEŠPATS.

⁸ Mano yra sidabras

ir mano yra auksas, –

tai Galybių VIEŠPATIES žodis.

⁹ Šių naujų Namų šlovė bus didesnė negu senoji, –

sakė Galybių VIEŠPATS, –

šioje vietoje duosiu taiką, –

tai Galybių VIEŠPATIES žodis“.

¹⁰ Antraisiais Darijaus metais, dvidešimt ketvirtą devinto mėnesio dieną, atėjo VIEŠPATIES žodis pranašui Hagajui: ¹¹ „Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS: 'Paprašyk kunigų nuosprendžio šiuo reikalu. ^12 [i2]Jei kas nešasi pašventintą mėsą savo drabužio skverne ir paliečia tuo skvernu duoną ar viralą, ar vyną, ar aliejų, – bet kokį valgį, – ar jis bus pašventintas?'“ – „Ne“, – atsakė kunigai. ¹³ Hagajis vėl klausė: „Jei kas nors, susiteršęs lavono palietimu, paliestų bet ką iš šių valgių, ar jis taptų nešvarus?“ – „Taip, jis tampa nešvarus“, – atsakė kunigai.

¹⁴ Tuomet Hagajis tęsė:

„Lygiai tokia yra ši tauta^[i3]

ir ši gentis mano akivaizdoje, –

tai VIEŠPATIES žodis;

toks yra kiekvienas jų rankų darbas;

netgi tai, ką jie ten aukoja, yra nešvaru.

^15 [i4]Bet dabar atkreipkite dėmesį, kas dėsis nuo šios dienos ir ateityje. Kol nebuvo krautas akmuo ant akmens VIEŠPATIES Šventykloje, ¹⁶ kaip jums ėjosi? Kai nueidavo kas prie dvidešimties saikų javų krūvos, ten jų būdavo tik dešimt; kai nueidavo kas prie vyno statinės pasisemti penkiasdešimties saikų, jų būdavo tik dvidešimt.

¹⁷ Plakiau jus, – visus jūsų rankų darbus, – sausra, kūlėmis ir kruša, tačiau jūs prie manęs negrįžote, – tai VIEŠPATIES žodis. ¹⁸ Atkreipkite dėmesį, kas darysis nuo šiandien, nuo devinto mėnesio dvidešimt ketvirtos dienos.^[i5] Nuo tos dienos, kai buvo padėti VIEŠPATIES Šventyklos pamatai, pažiūrėkite, ¹⁹ ar svirne vis dar trūks grūdų sėklai? Ar vynuogė, figmedis, granatmedis ir alyvmedis vis dar neneš vaisių? Nuo šiandien jus laiminsiu!“

²⁰ Antrąkart atėjo VIEŠPATIES žodis Hagajui dvidešimt ketvirtą mėnesio^[i6] dieną: ²¹ „Kalbėk Judo valdytojui Zerubabeliui, sakyk: 'Sudrebinsiu dangus ir žemę, ²² nugriausiu karalysčių sostus, sunaikinsiu tautų karalysčių galybę. Išvartysiu karo vežimus drauge su jų įgulomis; žirgai klups ir jų raiteliai kapos vienas kitą kalaviju. ^23 [i7]Tą dieną, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis, – paimsiu tave, Zerubabeli, mano tarne Šealtielio sūnau, – tai VIEŠPATIES žodis, – ir padarysiu iš tavęs sau antspaudo žiedą, nes tave išsirinkau, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis'“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>