BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 25 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Antroji Samuelio knygaSkyrius: 3

 Antroji Samuelio knyga
  
2 Sam 3

1 Karas tarp Sauliaus namų ir Dovydo namų tęsėsi ilgai; Dovydas ilgainiui darėsi vis galingesnis, tuo tarpu Sauliaus namai vis silpnėjo.

Dovydo sūnūs, gimę Hebrone

2 Hebrone Dovydui gimė šie sūnūs: jo pirmagimis buvo Amnonas iš Ahinoamos Jezrėelietės; 3 jo antrasis, Chileabas, iš Abigailės, Nabalo iš Karmelio našlės; trečiasis buvo Absalomas, sūnus Maakos, Gešuro karaliaus Tolmajo dukters; 4 ketvirtasis – Hagitos sūnus Adonijas; penktasis – Abitalės sūnus Šefatijas; 5 ir šeštasis – Itreamas iš Dovydo žmonos Eglos. Tie Dovydui gimė Hebrone.

Iš-Baalas ir Abneris susipyksta

6 [i1]Per karą tarp Sauliaus namų ir Dovydo namų Abneris įsigalėjo Sauliaus namuose. 7 Saulius buvo turėjęs sugulovę, Ajos dukterį, vardu Rizpa. Iš-Baalas Abneriui tarė: „Kodėl tu ėjai pas mano tėvo sugulovę?“ 8 Abneris dėl Iš-Baalo žodžių labai įširdo. Jis tarė: „Ar aš esu šuns galva Judui? Šiandien aš tarnauju ištikimai tavo tėvo Sauliaus namams, jo broliams bei jo bičiuliams, tavęs neišdaviau į Dovydo rankas, o tu šiandien verti man kaltę dėl tos moters! 9 Tai tepadaro Dievas Abneriui ir dar teprideda, jei aš neįvykdysiu Dovydui, ką VIEŠPATS yra jam prisiekęs, – 10 perkelti karalystę iš Sauliaus namų ir pastatyti Dovydo sostą Izraeliui ir Judui nuo Dano ligi Beer-Šebos“. 11 Bijodamas Abnerio, Iš- Baalas negalėjo jam nieko daugiau sakyti.

Abneris ir Dovydas susitaiko

12 [i2]Abneris tuojau pat išsiuntė pasiuntinius į Hebroną pas Dovydą, tardamas: „Kam priklauso kraštas? Sudaryk su manimi sandorą. Štai mano ranka bus su tavimi, atvesdama pas tave visą Izraelį“. – 13 „Gerai, – atsakė Dovydas, – aš sudarysiu sandorą su tavimi. Bet iš tavęs reikalauju vieno dalyko: niekad nepasirodysi mano akivaizdoje, nebent, ateidamas pas mane, atvestumei Sauliaus dukterį Michalę“. 14 Dovydas išsiuntė pasiuntinius ir pas Sauliaus sūnų Iš-Baalą, tardamas: „Atiduok man mano žmoną Michalę, už kurią aš sumokėjau nuotakos kainą – šimtą filistinų apyvarpės apipjaustymo odelių“. 15 Iš-Baalas tad pasiuntė paimti ją nuo jos vyro Lajišo sūnaus Paltielio. 16 Jos vyras ėjo su ja ir, sekdamas iš paskos, verkė iki pat Bahurimų. Tada Abneris jam įsakė: „Grįžk namo!“ Ir jis nuėjo atgal.

17 Abneris buvo siuntęs žodį Izraelio seniūnams, tardamas: „Visą laiką jūs norėjote, kad Dovydas būtų jūsų karalius. 18 Nūn tai įvykdykite, nes VIEŠPATS yra Dovydui pažadėjęs: 'Per savo tarną Dovydą aš išgelbėsiu savo tautą Izraelį iš filistinų rankos ir visų priešų'“. 19 Abneris kalbėjo tiesiai ir su Benjamino giminės žmonėmis. Tada Abneris nuėjo į Hebroną pasakyti Dovydui, kas gera akyse viso Izraelio ir kas gera akyse visų Benjamino namų.

20 Atėjus Abneriui su dvidešimčia vyrų pas Dovydą į Hebroną, Dovydas Abneriui ir jo vyrams iškėlė vaišes. 21 Dovydui Abneris tarė: „Aš eisiu ir subursiu pas savo valdovą karalių visą Izraelį. Su tavimi jie sudarys sandorą, kad galėtumei visa valdyti, kaip trokšta tavo širdis“. Dovydas tad išleido Abnerį, ir jis išėjo susitaikęs.

Abnerio mirtis

22 Kaip tik tuo metu Dovydo kareiviai ir Joabas sugrįžo iš žygio, parnešdami daug grobio. Bet Abnerio pas Dovydą Hebrone nebebuvo, nes Dovydas jį buvo išleidęs ir jis buvo išėjęs susitaikęs. 23 Joabui ir visam jo būriui atvykus, jam buvo pranešta: „Nero sūnus Abneris atėjo pas karalių. Jis jį paleido, ir jis išėjo susitaikęs“. 24 Joabas nuėjo pas karalių ir tarė: „Ką tu padarei? Abneris atėjo pas tave. Kam jį paleidai? Nūnai jis jau paspruko! 25 Nejau nežinai, kad Nero sūnus Abneris atėjo tik tavęs apgauti, stebėti, kada ateini bei kada išeini, ir sužinoti visa, ką darai?“

26 Joabas tad, palikęs Dovydą, išsiuntė pasiuntinius vytis Abnerio; ir jie parvedė jį atgal nuo Siros vandens talpyklos. Bet Dovydas to nežinojo. 27 Abneriui sugrįžus į Hebroną, Joabas pasivedė jį į šalį miesto vartuose vienu du su juo pasikalbėti. Ten jis dūrė jam į pilvą. Taip Abneris mirė už išlietą Joabo brolio Asahelio kraują.

28 [i3]Dovydas, apie tai išgirdęs, tarė: „Aš ir mano karalystė esame amžinai nekalti prieš VIEŠPATĮ už Nero sūnaus Abnerio kraują. 29 Tekrinta kaltė ant Joabo galvos ir visų jo tėvo namų! Niekad tenebūna Joabo namai be kenčiančio sėklos išsiliejimą ar be sergančio raupsais, ar be laikančio verpstą, ar be žuvusio nuo kalavijo, ar be stokojančio duonos!“ 30 Joabas ir jo brolis Abišajis nužudė Abnerį už tai, kad jis buvo užmušęs jų brolį Asahelį Gibeone.

Dovydas aprauda Abnerį

31 Tada Dovydas tarė Joabui ir visiems su juo buvusiems žmonėms: „Persiplėškite sau drabužius, apsijuoskite ašutine ir raudokite Abnerio“. Karalius ėjo paskui karstą. 32 Abneris buvo palaidotas Hebrone. Karalius verkė balsu prie Abnerio kapo; verkė ir visi žmonės. 33 Karalius dėl Abnerio užvedė šią raudą, tardamas:

„Argi turėjo Abneris mirti, kaip miršta storžievis?

34 Tavo rankos nebuvo surištos,

tavo kojos nebuvo supančiotos.

Tu kritai, kaip krinta nedorėlių nužudytas“.

Visi žmonės jo dar labiau verkė. 35 Tada visi žmonės ėjo raginti Dovydą valgyti dar dienos metu, bet Dovydas prisiekė, tardamas: „Tai tepadaro man Dievas ir dar teprideda, jeigu ragaučiau duonos ar ko nors prieš nusileidžiant saulei!“ 36 Visi žmonės tai pastebėjo ir tam pritarė. Visa, ką darė karalius, patiko visiems žmonėms. 37 Taigi visi žmonės ir visas Izraelis suprato, kad karalius neprisidėjo prie Nero sūnaus Abnerio nužudymo. 38 Karalius savo tarnams tarė: „Nejau jūs nežinote, kad didžiūnas ir garbingas vyras krito šiandien Izraelyje? 39 Nūdien aš esu bejėgis, nors ir pateptas karaliumi. Tie vyrai, Zerujos sūnūs, man yra per aršūs. Teatmoka VIEŠPATS darančiam pikta pagal jo nedorumą!“

  
Išnašos:
12 Sam 3,6-3,11: Pagal tų laikų papročius, karaliaus sugulovės buvo karaliaus nuosavybė ir turėjo būti karaliaus šeimynoje. Santykiauti su tokia sugulove buvo tolygu siekti karaliaus sosto ir buvo pasikėsinimas prieš karalių (žr. 2 Sam 16,21-22; 1 Kar 2,22). Šuo buvo laikomas nešvariu gyvuliu, o žodis šuo buvo vartojamas paniekai pareikšti; pastipęs šuo ar šuns galva buvo įprasti posakiai (žr. 2 Sam 9,8; 16,9; 1 Sam 17,43; 24,14). Aišku, kad Abnerio užuominos apie Dovydą ir Judą išgąsdino Iš-Baalą ir privertė jį nutilti.
22 Sam 3,12-3,21: Dovydas, reikalaudamas sugrąžinti Michalę (žr. 1 Sam 18,20-27), norėjo sustiprinti savo pretenzijas į Sauliaus sostą kaip buvusio karaliaus žentas. Benjamino giminės žmonių sutikimas buvo labai svarbus, nes Benjamino giminė buvo Sauliaus giminė.
32 Sam 3,28: Abnerio nužudymas silpnino Dovydo galimybes laimėti šiaurinių giminių palankumą. Nepajėgdamas nubausti Joabo, Dovydas meta prakeiksmus ant Joabo ir jo palikuonių. Niekad tenebūna Joabo namai ... be laikančio verpstą: verpstas vyrui buvo paniekinanti užuomina, paimta iš moterų namų apyvokos.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Antroji Samuelio knygaSkyrius: 3