|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Antroji Samuelio knyga | Skyrius: |  | 18 |  |
| | Antroji Samuelio knyga | | | | | 2 Sam 18 | Absalomo mirtis 9 Absalomas netikėtai susidūrė su Dovydo šalininkais. Absalomas jojo ant savo mulo, ir jo mulas palindo po didžiulio ąžuolo šakų raizginiu. Jo galva įkliuvo į ąžuolą, jis likosi kaboti tarp dangaus ir žemės, o mulas, ant kurio jis sėdėjo, nuėjo sau. 10 Vienas iš vyrų, tai pamatęs, pranešė Joabui: „Ką tik mačiau Absalomą, pakibusį po ąžuolu“. 14 „Su tavimi negaliu aš taip laiko gaišinti!“ – atsakė Joabas. Pasiėmęs tris ietis į ranką, įsmeigė jas į dar gyvo Absalomo, kabančio po ąžuolu, širdį. 24 O Dovydas sėdėjo tarp dvejų vartų. Sargybinis buvo palipęs ant vartų stogo prie miesto sienos. Jis dairėsi ir pamatė vyrą, bėgantį vieną. 30 „Paėjėk į šalį ir palauk čia“, – tarė jam karalius. Jis tad paėjėjo ir ten laukė. 31 Kaip tik tuo metu atėjo kušitas. „Gera žinia mano viešpačiui karaliui, – tarė kušitas, – nes šiandien VIEŠPATS apgynė tave nuo visų, kurie buvo sukilę prieš tave!“ – 32 „Ar sveikas mano vaikas Absalomas?“ – klausė kušitą karalius. „Teįvyksta taip, kaip tam jaunuoliui, visiems mano viešpaties karaliaus priešams ir visiems, maištaujantiems prieš tave ir siekiantiems pikta!“ | | | | | Išnašos: | | 1 | 2 Sam 18,5: Nepaisant įžūlaus Absalomo elgesio, Dovydas savo sūnų mylėjo ir norėjo, kad jis išliktų gyvas mūšyje. Žr. Lk 15,11-32. | | 2 | 2 Sam 18,18: Pareiškimas, kad Absalomas neturėjo sūnų, regis, nesiderina su jo šeimos aprašymu. Žr. 2 Sam 14,27. Paminklas, nūdien stovintis Kidrono slėnyje, paprastai vadinamas Absalomo kapu, yra helenistinio ar romėniško laikotarpio ir neturi nieko bendra su Absalomo paminklu. | | 3 | 2 Sam 18,21: ... vienam kušitui: etiopui vergui. Žr. Jer 13,23; 38,7; 39,16-18. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Antroji Samuelio knyga | Skyrius: | | 18 | |
| Antroji Samuelio knyga | Skyrius: | | 19 | |
| | Antroji Samuelio knyga | | | | | 2 Sam 19 | Dovydas rauda Absalomo 1 Karalius buvo labai susijaudinęs. Jis užlipo į kambarį viršum vartų ir verkė. Ir lipdamas raudojo: „O mano sūnau Absalomai! Mano sūnau, o mano sūnau Absalomai! Kad aš būčiau miręs tavo vietoje, Absalomai, mano sūnau, mano sūnau!“ 2 Joabui buvo pranešta: „Karalius verkia ir rauda Absalomo“. 3 Tos dienos pergalė visai kariuomenei pavirto gedulu, nes kareiviai girdėjo tą dieną sakant: „Karalius aimanuoja savo sūnaus“. | | | | | Išnašos: | | 1 | 2 Sam 19,12-19,16: Dovydas kreipiasi į Judo giminės žmones, remdamasis klano ištikimybe ir atiduodamas Joabo kariuomenės vado pareigas Amasai. Apie Amasą išsamiau žr. 2 Sam 17,24-29. Be abejo, jis piktinosi, kad Joabas užmušė Absalomą (žr. 2 Sam 18,14) ir turėjo galvoje Abnerio nužudymą (žr. 2 Sam 3,27-29). | | 2 | 2 Sam 19,17-19,24: Šimejis ir Ziba atskubėjo Dovydo pagerbti (plg. 2 Sam 16,1-5). Dovydas atleido Šimejui. Juozapo namai – kitas šiaurinių Izraelio giminių vardas. | | 3 | 2 Sam 19,25-19,31: Zibos atveju Dovydas buvo skubotai nusprendęs prieš Mefi-Bošetą. Dabar, susidūręs su jais abiem, karalius nepajėgė savo klaidos pataisyti, nors Mefi-Bošetas ir buvo likęs jam ištikimas. | | 4 | 2 Sam 19,38: ... Chimhamas: atrodo, kad jis buvo Barzilajo sūnus. | | 5 | 2 Sam 19,41: Žodžiu visi pabrėžiama, kad tuo metu visa Judo giminė buvo už Dovydą, tuo tarpu Izraelis tik iš dalies jį terėmė. | | 6 | 2 Sam 19,42-19,44: Priešiškumas tarp Izraelio ir Judo liko rusenti ir po Absalomo sąmokslo. Iš šio teksto išryškėja, kad galutinis karalystės padalijimas po Saliamono mirties dėl to atsiradęs. Žr. 1 Kar 12,16-20. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Antroji Samuelio knyga | Skyrius: | | 19 | |
|
|
|
|
