BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 25 Pirmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Antroji Samuelio knygaSkyrius: 13

 Antroji Samuelio knyga
  
2 Sam 13

Amnonas išniekina savo įseserę Tamarą

1 [i1][i2]Praėjo šiek tiek laiko. Dovydo sūnus Absalomas turėjo gražią įseserę, vardu Tamara. Dovydo sūnus Amnonas ją aklai įsimylėjo. 2 Amnonas taip kankinosi, kad susirgo dėl savo įseserės Tamaros, nes ji buvo mergelė ir Amnonui atrodė neįmanoma ką nors jai padaryti. 3 Amnonas turėjo draugą, vardu Jonadabas, Dovydo brolio Šimėjo sūnų. Jonadabas buvo labai gudrus vyras. 4 Amnoną jis prakalbino: „Karaliaus sūnau, kodėl tu kas rytą toks nuvargęs? Argi man nepasakysi?“ Amnonas jam atsakė: „Aš myliu Tamarą, savo brolio Absalomo seserį“. 5 Jonadabas jam tarė: „Atsigulk į lovą ir apsimesk sergantis. Kai tėvas ateis tavęs aplankyti, sakyk jam: 'Prašyčiau leisti mano seseriai Tamarai ateiti ir paraginti mane valgyti. Jei ji pataisytų ką nors gardaus mano akyse, man žiūrint, aš iš jos rankos valgyčiau'“.

6 Amnonas tad atsigulė ir apsimetė sergantis. Karaliui atėjus jo aplankyti, Amnonas tarė: „Prašyčiau leisti mano seseriai Tamarai ateiti ir paruošti porą keptų kukulių mano akyse, tada iš jos rankos valgysiu“. 7 Dovydas pasiuntė žodį Tamarai į rūmus, tardamas: „Nueik į savo brolio Amnono namus ir pataisyk jam valgyti“. 8 Tamara tad nuėjo į savo brolio Amnono namus, o jis gulėjo lovoje. Paėmusi tešlos, ją išminkė, paruošė kukulius jo akyse ir juos iškepė. 9 Bet kai ji paėmė keptuvę ir padėjo prieš jį kukulius, jis atsisakė valgyti. Amnonas tarė: „Teišeina visi nuo manęs“. Visiems išėjus, 10 Tamarai Amnonas tarė: „Atnešk valgį į miegamąjį ir pamaitink mane“. Tamara tad paėmė kukulius, kuriuos buvo pataisiusi, ir įnešė juos į savo brolio Amnono kambarį. 11 Bet jai paduodant valgyti, Amnonas ją nutvėrė. „Eikš, mano sesuo, – tarė jis jai, – sugulk su manimi“. 12 Ji atsakė jam: „Ne, mano broli, neprievartauk manęs! Tokie dalykai nedaromi Izraelyje! Nedaryk tokio begėdiško dalyko! 13 Kur aš dingsiu su savo gėda? O tu būsi kaip bet koks niekšas Izraelyje! Dabar tad maldauju tavęs, kalbėk su karaliumi, nes jis neatsisakys tau manęs duoti“.[i3] 14 Betgi jis nenorėjo jos klausyti ir, būdamas už ją stipresnis, suėjo su ja prievarta.

15 Dabar Amnonas pajuto jai labai stiprią neapykantą. Iš tikrųjų jo neapykanta jai buvo kur kas didesnė už aistrą, kurią jis buvo jai jautęs. Amnonas jai tarė: „Kelkis ir nešdinkis!“ 16 O ji maldavo: „Ne, mano broli, to nedaryk, nes išvaryti mane būtų net didesnė skriauda negu ana, kurią man padarei“. Bet jis nenorėjo jos klausyti. 17 Pasišaukęs jauną tarną, tarė: „Išvaryk šią moterį laukan nuo manęs ir užsklęsk paskui ją duris“. 18 Ji buvo apsivilkusi tunika ilgomis rankovėmis, nes tokiais drabužiais ankstesniais laikais vilkėdavo karaliaus dukterys mergelės. Jo tarnas tad ją išvarė ir užsklendė paskui ją duris. 19 Tamara apsibarstė galvą pelenais. Perplėšusi tuniką ilgomis rankovėmis, kuria vilkėjo, ji susiėmė rankomis sau už galvos ir nuėjo. Eidama visą laiką balsu verkė.

20 Jos brolis Absalomas jai tarė: „Ar tavo brolis Amnonas buvo su tavimi? Dabar apie tai tylėk, mano sesuo. Jis yra tavo brolis. Neimk to į širdį“. Tamara, nelaiminga moteris, tada pasiliko savo brolio Absalomo namuose. 21 Apie visa tai išgirdęs, karalius Dovydas labai įtūžo, bet savo sūnaus Amnono bausti nenorėjo, kadangi jį mylėjo, nes jis buvo jo pirmagimis. 22 O Absalomas nesakė Amnonui nei gera, nei pikta, nes Amnono nekentė už tai, kad jis buvo išprievartavęs jo seserį Tamarą.

Absalomas užmuša Amnoną ir pabėga

23 Praslinkus dvejiems metams, Absalomas Baal-Hazore prie Efraimo rengėsi kirpti avis. Absalomas pakvietė visus karaliaus sūnus. 24 Atėjęs pas karalių, Absalomas tarė: „Tavo tarnas kirps avis. Ar nemalonėtų karalius drauge su palyda vykti su jo tarnu?“ 25 Bet karalius Absalomui atsakė: „Ne, mano sūnau. Neprašyk, kad visi eitume ir būtume tau našta“. Nors jis ir primygtinai prašė, karalius eiti nesutiko, bet davė jam savo palaiminimą. 26 Tada Absalomas tarė: „Jei ne, tai prašyčiau leisti mano brolį Amnoną eiti su mumis“. Karalius jo klausė: „Kam gi turėtų jis su tavimi eiti?“ 27 Bet Absalomas primygtinai prašė, ir jis leido Amnonui ir visiems karaliaus sūnums su juo eiti. Absalomas surengė puotą kaip tinka karaliui.

28 Savo tarnams Absalomas įsakė, tardamas: „Būkite budrūs! Kada Amnono širdis bus tapusi smagi nuo vyno ir aš jums pasakysiu: 'Smokite Amnonui!' – užmuškite jį! Nebijokite, nes aš pats duodu jums šį įsakymą. Elkitės ryžtingai, kaip narsūs vyrai!“ 29 Absalomo tarnai pasielgė su Amnonu, kaip Absalomas buvo įsakęs. Tada visi kiti karaliaus sūnūs sėdo kiekvienas ant savo mulo ir pabėgo. 30 Dar jiems tebesant kelyje, Dovydą pasiekė gandas, kad Absalomas išžudė visus karaliaus sūnus ir nė vienas neišliko gyvas. 31 Karalius atsistojo, persiplėšė sau drabužius ir atsigulė ant žemės. Ir visi prie jo buvusieji dvariškiai persiplėšė sau drabužius. 32 O Dovydo brolio Šimėjo sūnus Jonadabas tarė: „Tenemano mano valdovas, kad visi jauni karaliaus sūnūs užmušti. Tik Amnonas yra miręs. Tai Absalomas buvo nusprendęs nuo tos dienos, kai jo seserį Tamarą Amnonas išprievartavo. 33 Dabar tad mano viešpats karalius teneima į širdį to gando, kad visi karaliaus sūnūs yra mirę, nes vien Amnonas tėra miręs!“

34 Tuo tarpu Absalomas pabėgo.

Sargybinis žvalgydamasis pamatė didelį žmonių būrį, ateinantį nuo Horonajimų kalno šlaito keliu. 35 Jonadabas karaliui tarė: „Štai parėjo karaliaus sūnūs! Kaip tavo tarnas sakė, taip ir įvyko. 36 Vos jam tai ištarus, įėjo karaliaus sūnūs. Jie pravirko balsu. Ir Dovydas, ir visi jo dvariškiai verkė karčiomis ašaromis.

Joabas stengiasi sugrąžinti Absalomą

37 [i4]Bet Absalomas buvo pabėgęs. Jis nubėgo pas Gešuro karalių Amihudo sūnų Talmajį. Dovydas ilgą laiką raudojo savo sūnaus. 38 Absalomas, nubėgęs į Gešurą, išbuvo ten trejus metus. 39 Karalius Dovydas, ilgėdamasis Absalomo, liovėsi širsti, nes po Amnono mirties jau buvo aprimęs.

  
Išnašos:
12 Sam 13,1-20,26: Pasakojimas apie Absalomą. Tolesni įvykiai liudija Natano žodžių išsipildymą: Taip kalbėjo VIEŠPATS: ‘Tikėk manimi, aš sukelsiu prieš tave pikta tavo namuose’ (2 Sam 12,11). Absalomo kerštas Amnonui sukėlė nemažai politinių lūžių ir pervartų, lemtingai sąlygojusių Sandoros tautos ateitį. Amnono ir Absalomo mirtis paruošė kelią ir Saliamonui tapti karaliumi (žr. 2 Sam 12,24; 1 Kar 1).
22 Sam 13,1-13,39: Tamara buvo tikra Absalomo sesuo ir Amnono įseserė. Amnonas buvo vyriausias Dovydo sūnus (žr. 2 Sam 3,2) ir būtų tapęs Dovydo įpėdiniu. Chileabas, antrasis Dovydo sūnus (žr. 2 Sam 3,3), rodos, mirė jaunystėje. Absalomas tai žinojo ir elgėsi, norėdamas garantuoti sau Dovydo sostą.
32 Sam 13,13: ... neatsisakys tau manęs duoti: tais laikais vyras galėjo imti žmona savo įseserę. Ilgainiui tai buvo uždrausta (žr. Kun 18,9).
42 Sam 13,37: Absalomas pabėgo į savo motinos senelio kraštą (žr. 2 Sam 3,3). Gešuras buvo Dovydui pavaldi aramėjų karalystė (žr. 2 Sam 8,3-8; 10,6-19).
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Antroji Samuelio knygaSkyrius: 13