2 Sam 11 | 1 Metų pavasarį,[i1] tuo laiku, kada karaliai eina į žygį, Dovydas išsiuntė Joabą drauge su savo pareigūnais[i2] ir visu Izraeliu.[i3] Jie nuniokojo Amoną ir apgulė Rabą. Bet Dovydas pasiliko Jeruzalėje. 2 Kartą vieną popietę Dovydas, pakilęs iš guolio, vaikštinėjo ant karaliaus rūmų stogo. Nuo stogo jis pamatė besimaudančią moterį. Ta moteris buvo labai graži. 3 Dovydas pasiuntė dvariškį pasiteirauti apie moterį. Jam buvo pranešta: „Tai yra Eliamo duktė, hetito Urijo žmona“. 4 Dovydas nusiuntė pasiuntinius jos atvesti. Ji atėjo pas jį, ir jis suėjo su ja, – ji ką tik buvo apsivaliusi po savo mėnesinių.[i4] Tada ji sugrįžo namo. 5 Moteris pastojo ir pasiuntė Dovydui žodį: „Esu nėščia“. 6 Dovydas tad pasiuntė žodį Joabui: „Atsiųsk pas mane hetitą Uriją“. Joabas pasiuntė Uriją pas Dovydą. 7 Urijui atvykus pas jį, Dovydas klausė, kaip einasi Joabui, kaip einasi kareiviams ir kaip sekasi karas. 8 Paskui Dovydas Urijui tarė: „Eik namo ir nusiplauk kojas!“[i5] Kai Urijas išėjo iš karaliaus rūmų, jį nusekė karaliaus dovana. 9 [i6]Bet Urijas miegojo prie įėjimo į karaliaus rūmus drauge su visais savo valdovo tarnais ir į savo namus nėjo. 10 Kai Dovydui buvo pranešta: „Urijas į savo namus nėjo“, – Dovydas Urijui tarė: „Argi ne iš kelionės parėjai? Kodėl tad neini į savo namus?“ 13 pakvietė jį valgyti ir gerti savo akivaizdoje ir jį nugirdė. Vakare jis nuėjo atsigulti į guolį su savo valdovo tarnais, bet į savo namus nėjo. 14 Ryto metą Dovydas parašė laišką Joabui ir pasiuntė jį per Urijo rankas. 15 Laiške jis rašė: „Pastatykite Uriją į mūšio priekį, kur aršiausiai kovojama, ir pasitraukite nuo jo, kad jis būtų parblokštas ir mirtų“. 16 Joabas, apguldamas miestą, pastatė Uriją į vietą, kur žinojo esant stiprių kareivių. 17 Miesto vyrai išpuolė ir susikovė su Joabu, ir keletas Dovydo tarnų tarp kareivių krito. Hetitas Urijas buvo tarp žuvusiųjų. |