| 2 Sam 11 | 1 Metų pavasarį,[i1] tuo laiku, kada karaliai eina į žygį, Dovydas išsiuntė Joabą drauge su savo pareigūnais[i2] ir visu Izraeliu.[i3] Jie nuniokojo Amoną ir apgulė Rabą. Bet Dovydas pasiliko Jeruzalėje. 2 Kartą vieną popietę Dovydas, pakilęs iš guolio, vaikštinėjo ant karaliaus rūmų stogo. Nuo stogo jis pamatė besimaudančią moterį. Ta moteris buvo labai graži. 3 Dovydas pasiuntė dvariškį pasiteirauti apie moterį. Jam buvo pranešta: „Tai yra Eliamo duktė, hetito Urijo žmona“. 4 Dovydas nusiuntė pasiuntinius jos atvesti. Ji atėjo pas jį, ir jis suėjo su ja, – ji ką tik buvo apsivaliusi po savo mėnesinių.[i4] Tada ji sugrįžo namo. 5 Moteris pastojo ir pasiuntė Dovydui žodį: „Esu nėščia“. 6 Dovydas tad pasiuntė žodį Joabui: „Atsiųsk pas mane hetitą Uriją“. Joabas pasiuntė Uriją pas Dovydą. 7 Urijui atvykus pas jį, Dovydas klausė, kaip einasi Joabui, kaip einasi kareiviams ir kaip sekasi karas. 8 Paskui Dovydas Urijui tarė: „Eik namo ir nusiplauk kojas!“[i5] Kai Urijas išėjo iš karaliaus rūmų, jį nusekė karaliaus dovana. 9 [i6]Bet Urijas miegojo prie įėjimo į karaliaus rūmus drauge su visais savo valdovo tarnais ir į savo namus nėjo. 10 Kai Dovydui buvo pranešta: „Urijas į savo namus nėjo“, – Dovydas Urijui tarė: „Argi ne iš kelionės parėjai? Kodėl tad neini į savo namus?“ 11 Urijas Dovydui atsakė: „Skrynia ir Izraelis bei Judas būna palapinėse. Mano viešpats Joabas ir mano valdovo tarnai yra stovykloje atvirame lauke. Nejau aš eisiu į savo namus valgyti, gerti ir sugulti su žmona? Kaip tu gyvas, prisiekiu tavo gyvastimi, tokio dalyko nedarysiu“. – 12 „Pasilik čia ir šiandien, – tarė Dovydas Urijui, – rytoj tave atgal pasiųsiu“. Urijas tad pasiliko tą dieną Jeruzalėje. Kitą dieną Dovydas 13 pakvietė jį valgyti ir gerti savo akivaizdoje ir jį nugirdė. Vakare jis nuėjo atsigulti į guolį su savo valdovo tarnais, bet į savo namus nėjo. 14 Ryto metą Dovydas parašė laišką Joabui ir pasiuntė jį per Urijo rankas. 15 Laiške jis rašė: „Pastatykite Uriją į mūšio priekį, kur aršiausiai kovojama, ir pasitraukite nuo jo, kad jis būtų parblokštas ir mirtų“. 16 Joabas, apguldamas miestą, pastatė Uriją į vietą, kur žinojo esant stiprių kareivių. 17 Miesto vyrai išpuolė ir susikovė su Joabu, ir keletas Dovydo tarnų tarp kareivių krito. Hetitas Urijas buvo tarp žuvusiųjų. 18 Joabas pasiuntė Dovydui išsamų pranešimą apie mūšį. 19 Jis įsakė pasiuntiniui, tardamas: „Kai būsi baigęs sakyti karaliui visas žinias apie mūšį, 20 jeigu karalius imtų pykti ir tau sakytų: 'Kam gi ėjote taip arti miesto kovoti? Argi nežinojote, kad jie šaudys nuo sienos? 21 Kas užmušė Jerub-Baalo sūnų Abimelechą? Argi ne moteris metė nuo sienos ant jo viršutinę girnapusę, nuo kurios jis ir mirė Tebeze? Kam gi ėjote taip arti sienos?' – tada taip pasakysi: 'Ir tavo tarnas Urijas buvo tarp užmuštųjų'“. 22 Pasiuntinys tad leidosi į kelionę. Atėjęs perdavė Dovydui visa, ko Joabas buvo jį pasiuntęs tam pasakyti. 23 Pasiuntinys tarė Dovydui: „Iš pradžių tie vyrai buvo pergalingi ir išpuolė prieš mus į lauką, bet mes juos atstūmėme atgal prie įėjimo į miesto vartus. 24 Tada lankininkai šovė į tavo tarnus nuo sienos. Keletas karaliaus tarnų krito. Krito taip pat ir tavo tarnas hetitas Urijas“. 25 Dovydas pasiuntiniui tarė: „Taip kalbėsi Joabui: 'Nesikamuok dėl to dalyko, nes kalavijas suryja tai vieną, tai kitą. Ryžtingai tęsk miesto puolimą ir jį sunaikink!' Padrąsink jį“. 26 Urijo žmona, sužinojusi, kad jos vyras mirė, jį apraudojo. 27 [i7]Praėjus gedulo laikui, Dovydas pasiuntė parvesti jos į savo rūmus. Ji tapo jo žmona ir pagimdė jam sūnų. Bet darbas, kurį Dovydas padarė, buvo nedoras Dievo akyse. |
