| 2 Mak 11 | Pergalė prieš Lysiją 1 [i1]Tuojau po to karaliaus auklėtojas ir giminaitis Lysijas, karalystės valdžios galva, tais įvykiais būdamas labai nepatenkintas, 2 sutelkė apie aštuoniasdešimt tūkstančių pėstininkų bei visą savo raitiją ir leidosi į žygį prieš žydus. Jo užmojis buvo padaryti Jeruzalę graikų nausėdija, 3 apdėti mokesčiais Šventyklą, kaip jis darė su kitų tautų šventomis vietomis, ir kasmet pardavinėti vyriausiąją kunigystę. 4 Su Dievo galybe jis visiškai nesiskaitė, išdidžiai pasitikėdamas savo dešimtimis tūkstančių pėstininkų, tūkstančiais raitijos ir aštuoniasdešimčia dramblių. 5 Taip jis įžygiavo į Judėją. Pasiekęs Bet-Zūrą, įtvirtintą vietą, esančią per penketą schoinų[i2] nuo Jeruzalės, jis pradėjo jį stipriai pulti. 6 Kai Makabėją ir jo vyrus pasiekė žinia, kad Lysijas apgulė tvirtoves, jie ir visi gyventojai meldėsi su dejone ir ašaromis VIEŠPAČIUI, maldaudami, kad siųstų gerąjį angelą Izraelio gelbėti. 7 Makabėjas buvo pats pirmasis, griebęsis ginklo. Jis ragino taip pat kitus statyti su juo savo gyvybę į pavojų ir eiti į pagalbą savo broliams. Vyrai tad ir išskubėjo, visi kaip vienas. 8 Ūmai, dar jiems tebesant netoli Jeruzalės, jų priekyje pasirodė raitelis, apsirengęs baltais drabužiais ir mosikuodamas auksiniais ginklais. 9 Tada jie drauge vienu balsu pagarbino gailestingąjį Dievą ir jų drąsa taip pakilo, kad jie buvo pasirengę smeigti savo ginklais ne tik mirtinguosius, bet ir plėšriausius žvėris bei geležines sienas. 10 Jie žygiavo pirmyn kovos gretomis, turėdami savo dangiškąjį sąjungininką, nes VIEŠPATS buvo jiems gailestingas. 11 Tarsi liūtai jie metėsi ant priešo, paguldydami vienuolika tūkstančių pėstininkų ir tūkstantį šešis šimtus raitelių, o kitus priversdami bėgti. 12 Dauguma pabėgusiųjų buvo be ginklų ir sužeisti. Pats Lysijas turėjo gelbėtis negarbingai pabėgdamas. 13 Bet Lysijas nebuvo kvailas žmogus. Apsvarstęs jį ištikusį pralaimėjimą, jis suprato, kad hebrajai buvo nenugalimi, nes galingasis Dievas kovojo jų pusėje. Užtat jis nusiuntė pasiuntinius, 14 kad juos įtikintų spręsti reikalus teisingomis sąlygomis, pažadėdamas paveikti ir karalių, kad jis taptų jų draugu. 15 Makabėjas, trokšdamas visų gerovės, sutiko su viskuo, ką Lysijas pasiūlė. Karalius savo ruožtu patenkino visus žydų prašymus, kuriuos Makabėjas įteikė Lysijui raštu. Laiškai 16 Lysijo laiško žydams turinys buvo toks: „Lysijas žydų tautai. Džiugus pasveikinimas! 17 Jonas ir Absalomas, jūsų pasiuntiniai, perdavė jūsų pasirašytą pranešimą ir teiravosi apie jame minimus reikalus. 18 Aš pranešiau karaliui, kas tik buvo reikalinga jam pranešti, ir jis patenkino visus priimtinus prašymus. 19 Jeigu jūs parodysite gerą valią karalystei, aš stengsiuosi rūpintis jūsų gerove ateityje. 20 Minėtuosius reikalus bei jų smulkmenas aptarti su jumis pavedžiau savo atstovams ir jūsų pasiuntiniams. 21 Likite sveiki! Šimtas keturiasdešimt aštuntieji metai,[i3] Dioskorinto mėnesio dvidešimt ketvirtoji“. 22 Karaliaus laiške buvo parašyta: „Karalius Antiochas savo broliui Lysijui. Džiugus pasveikinimas! 23 Nūnai, mūsų tėvui užėmus savo vietą tarp dievų, mes norime, kad karalystės pavaldiniai nebūtų trukdomi tvarkyti savo reikalus. 24 Mes suprantame, kad žydai nepritaria mūsų tėvui dėl graikų papročių, bet teikia pirmenybę savo gyvenimo būdui ir prašo, kad būtų leista jiems laikytis savo papročių. 25 Kadangi norime, kad ši tauta, kaip ir kitos, nekeltų neramumų, todėl mes nutarėme, kad jų Šventykla būtų jiems sugrąžinta ir kad jie gyventų laikydamiesi savo protėvių papročių. 26 Tebūna tad tavo rūpestis perduoti jiems žinią ir pareikšti jiems draugystės pažadus, kad jie, žinodami mūsų nusistatymą, būtų geros nuotaikos ir, būdami patenkinti, atsidėtų savo gyvenimui“. 27 Karaliaus laiškas žydų tautai buvo toks: „Karalius Antiochas žydų Seniūnų tarybai ir visiems žydams. Džiugus pasveikinimas! 28 Mes tikime, kad jūs esate sveiki. To mes linkime. Ir mes esame sveiki. 29 Menelajas man pranešė, kad norite grįžti namo ir rūpintis savo reikalais. 30 Todėl visi tie, kurie sugrįš namo prieš Ksantiko mėnesio trisdešimtąją dieną, gali būti tikri, kad jiems nėra ko bijoti. 31 Žydai gali valgyti savo maistą ir gyventi pagal savo įstatymus, kaip anksčiau. Nė vienas jų nebus kaip nors varginamas už kaltes, padarytas per nežinojimą. 32 Aš parašiau Menelajui, kad jus padrąsintų. 33 Likite sveiki! Šimtas keturiasdešimt aštuntieji metai,[i4] Ksantiko mėnesio penkioliktoji“. 34 Ir romėnai atsiuntė jiems laišką, kuris taip skamba: „Kvintas Memijus ir Titas Manijus, romėnų pasiuntiniai, žydų tautai. Džiugus pasveikinimas! 35 Su Lysijo, karaliaus giminaičio, jums suteiktomis lengvatomis ir mes sutinkame. 36 Bet dėl dalykų, kurie jo nuosprendžiu turi būti perduoti karaliui, kai tik juos apsvarstysite, skubiai atsiųskite pasiuntinį, kad mes galėtume pateikti jums naudingus pasiūlymus, nes mes esame pakeliui į Antiochiją. 37 Skubėkite tad atsiųsti pasiuntinius, kad praneštų apie jūsų nusistatymą. 38 [i5]Likite sveiki! Šimtas keturiasdešimt aštuntieji metai, Ksantiko mėnesio penkioliktoji“. |
