¹ Saliamonas pašaukė septyniasdešimt tūkstančių vyrų nešti akmenų ir aštuoniasdešimt tūkstančių vyrų skaldyti akmenų kalnuose drauge su trimis tūkstančiais šešiais šimtais prižiūrėtojų. ² Be to, jis davė žinią Tyro karaliui Huramui: „Kadaise tu padėjai mano tėvui Dovydui ir siuntei jam kedro rąstų, kad pasistatytų sau rūmus gyventi. ³ Štai aš ketinu statyti Namus VIEŠPATIES, savo Dievo, vardui. Aš jam pašvęsiu juos kvepiančių smilkalų atnašavimui jo akivaizdoje, nuolatinei Artumo duonos eilių atnašai, deginamosioms ryto ir vakaro aukoms šabo, jaunaties ir nustatytų VIEŠPATIES, mūsų Dievo, iškilmių dienomis, kaip Izraelis yra amžinai įpareigotas. ⁴ Namai, kuriuos noriu pastatyti, bus didingi, nes mūsų Dievas yra didingesnis už visus dievus. ⁵ Bet kas iš tikrųjų gali pastatyti jam Namus? Juk nei dangus, nei dangaus aukštybės negali jo aprėpti! Kas gi aš, kad galėčiau pastatyti jam Namus, nebent kaip vietą smilkalams atnašauti jo akivaizdoje? ⁶ Nūn tad atsiųsk man išmintingą vyrą, įgudusį apdirbti auksą, sidabrą, varį bei geležį ir violetinės, tamsiai raudonos bei mėlynos spalvos medžiagas, mokantį daryti įraižas, kad dirbtų su amatininkais, kuriuos man parūpino mano tėvas Dovydas čia, Judo karalystėje ir Jeruzalėje. ⁷ Atsiųsk man taip pat ir kedro, kipariso ir algumo medžio sienojų iš Libano, nes žinau, kad tavo tarnai yra įgudę kirsti medžius Libane. Mano tarnai padės tavo tarnams ⁸ aprūpinti mane daugybe rąstų, nes Namai, kuriuos noriu statyti, bus didingi ir nuostabūs. ⁹ Štai aš parūpinsiu tavo tarnams, medkirčiams, kertantiems medžius, dvidešimt tūkstančių korų^[i1] grūstų kviečių, dvidešimt tūkstančių korų miežių, dvidešimt tūkstančių batų^[i2] vyno ir dvidešimt tūkstančių batų aliejaus“.

¹⁰ Tyro karalius Huramas nusiuntė Saliamonui tokį rašytą žodį: „Kadangi VIEŠPATS myli savo tautą, jis padarė tave jų karaliumi“. ¹¹ Huramas tęsė: „Tebūna pagarbintas VIEŠPATS, Izraelio Dievas, kuris padarė dangų ir žemę, kuris davė karaliui Dovydui išmintingą sūnų, apdovanotą įžvalgiu protu bei supratimu, kaip statyti Namus VIEŠPAČIUI ir karališkus rūmus sau.

¹² Nūn aš siunčiu savo meistrą Huram-Abį, įgudusį ir protingą vyrą, ¹³ sūnų vienos Dano giminės dukterų;^[i3] jo tėvas buvo tyrietis. Jis yra įgudęs apdirbti ir auksą, sidabrą, varį, geležį, akmenį bei medį, ir violetinės, mėlynos ir tamsiai raudonos spalvos siūlus bei ploną drobę, ir su tavo amatininkais ir amatininkais mano viešpaties, tavo tėvo Dovydo, daryti visokias įraižas bei sumanyti visa, kas tik bus iš jo reikalaujama, su tavo amatininkais ir amatininkais mano viešpaties, tavo tėvo Dovydo. ¹⁴ O dabar tesiunčia mano viešpats savo tarnams kviečius, miežius, vyną ir aliejų, kuriuos jis yra pažadėjęs. ¹⁵ Mes nukirsime Libane tiek medžių, kiek tau reikia, ir atplukdysime juos tau sieliais jūra į Jafą. Į Jeruzalę tu juos nugabensi“.

¹⁶ Tada Saliamonas padarė visų Izraelio krašte gyvenusių svetimtaučių surašymą, panašų į surašymą, kurį buvo daręs jo tėvas Dovydas, ir buvo jų rasta šimtas penkiasdešimt tūkstančių šeši šimtai. ¹⁷ Iš jų septyniasdešimt tūkstančių buvo paskirti nešikais ir aštuoniasdešimt tūkstančių akmenskaldžiais kalnuose, o trys tūkstančiai prižiūrėtojais, kad žmonės dirbtų.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>