| 2 Kor 6 | Apaštalo tarnystė nepeiktina 1 Kaip Dievo bendradarbiai norime jus įspėti: neimkite Dievo malonės veltui! 2 Jis sako: Aš išklausiau tavęs priimtinu metu, aš tau pagelbėjau išganymo dieną. Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena![i1] 3 Mes niekam jokiu atžvilgiu neduodame akstino nupulti, kad mūsų tarnystė nebūtų peiktina. 4 Priešingai: visa kuo mes pasirodome Dievo tarnai, didžiai kantrūs sielvartuose, negandose, suspaudimuose, 5 plakimuose, kalėjimuose, sąmyšiuose, sunkiuose darbuose, budėjimuose, badavimuose; 6 pasirodome tyrumu, išmintimi, pakantumu, gerumu, Šventąja Dvasia, neveidmaininga meile, 7 tiesos žodžiu, Dievo jėga, teisumo ginklais iš dešinės ir iš kairės; 8 gerbiami ir žeminami, šmeižiami ir giriami, laikomi apgavikais ir teisiais, 9 nepažįstamais ir žinomais; kai mirštame – ir štai vėl gyvuojame, kai esame baudžiami – ir nenužudomi, 10 kai liūdime – ir visą laiką esame linksmi, kai, būdami beturčiai, praturtiname daugelį, kai nieko neturime – ir viską turime. Apaštalo nuoširdumas ir įspėjimai 11 Mūsų lūpos atvirai jums prabilo, korintiečiai, mūsų širdis jums erdvi tapo. 12 Mumyse jums ne per ankšta; ankšta jūsų pačių širdyse. 13 Tad atsimokėkite tuo pačiu, – kalbu kaip vaikams, – ir praplėskite savo širdis! 14 [i2]Nevilkite svetimo jungo su netikinčiaisiais. Kas gi bendra tarp teisumo ir nuodėmės? Arba kas bendra tarp šviesos ir tamsos? 15 Kaipgi galima gretinti Kristų su Beliaru arba tikintį su netikinčiu?[i3] 16 Ir kaip suderinti Dievo šventovę su stabais? Juk mes esame gyvojo Dievo šventovė, kaip Dievo pasakyta: Aš apsigyvensiu tarp jų ir ten vaikštinėsiu; aš būsiu jų Dievas, o jie bus manoji tauta. 17 Todėl: Išeikite iš jų ir atsiskirkite, – sako Viešpats, – ir nelieskite netyrų daiktų. Tuomet aš jus priimsiu 18 ir būsiu jums tėvas, o jūs būsite man sūnūs ir dukterys, – taip sako visagalis Viešpats. |
