¹ Jei reikia girtis (nors iš to jokios naudos) , eisiu prie Viešpaties regėjimų ir apreiškimų. ² Pažįstu žmogų Kristuje, kuris prieš keturiolika metų, – ar kūne, ar be kūno – nežinau, Dievas žino, – buvo pagautas ir iškeltas iki trečiojo dangaus.^{[i1] 3} Ir žinau, kad šitas žmogus, – ar kūne, ar be kūno – nežinau, Dievas žino, – ⁴ buvo paimtas į rojų ir girdėjo slaptingus žodžius, kurių nevalia žmogui ištarti. ⁵ Štai tokiu žmogumi pasigirsiu, o savimi nesigirsiu, nebent savo negalėmis. ⁶ Jei panorėčiau girtis, nebūčiau neprotingas, nes kalbėčiau tiesą. Bet aš susilaikau, kad kas nors apie mane nepagalvotų daugiau negu tai, ką manyje mato ar iš manęs girdi, ⁷ taip pat dėl nepaprastų apreiškimų. Taigi, kad neišpuikčiau, man duotas dyglys^[i2] kūne, šėtono pasiuntinys, kad mane smūgiuotų ir neišpuikčiau. ⁸ Todėl aš jau tris kartus maldavau Viešpatį, kad atitolintų jį nuo manęs. ⁹ Bet man atsakė: „Gana tau mano malonės, nes mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume“. Todėl aš mieliausiu noru girsiuosi silpnumais, kad Kristaus galybė apsigyventų manyje. ¹⁰ Džiaugiuosi tad silpnumu, paniekinimais, bėdomis, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas.

¹¹ Jūsų verčiamas, nukalbėjau neprotingai. Iš tikro tai jūs turėtumėte mane pagirti, nes aš ne prastesnis už „antapaštalius“, nors esu niekas. ¹² Jūsų akyse pasitvirtino tikro apaštalo žymės: kantrybė, ženklai, stebuklai ir galingi darbai. ¹³ Tad ko gi jums trūksta palyginti su kitomis bendrijomis? Vien to, kad nebuvau jums našta. Atleiskite man šitą nusikaltimą!^[i3]

¹⁴ Štai aš pasiruošęs trečią kartą atvykti pas jus, tačiau neapsunkinsiu jūsų. Aš geidžiu ne jūsų turto, bet jūsų pačių. Juk ne vaikai privalo krauti turtą gimdytojams, bet gimdytojai vaikams. ¹⁵ Jūsų sielų labui su džiaugsmu viską atiduosiu ir save patį pridėsiu. Argi, be krašto jus mylėdamas, turėčiau būti jūsų mažiau mylimas?

¹⁶ Tebūnie ir taip, – sakysite, – aš jūsų neapsunkinau, bet, būdamas gudrus, klasta jus prisiviliojau. ¹⁷ Bet argi aš kaip nors išnaudojau jus per kurį savo pasiuntinį? ¹⁸ Aš įprašiau Titą keliauti ir pasiunčiau su juo vieną brolį. Argi Titas jus išnaudojo? Argi mes veikėme ne ta pačia dvasia? Argi nevaikščiojome tomis pačiomis pėdomis?

Apaštalo nuogąstavimai ir susirūpinimas

¹⁹ Jūs jau seniai manote, kad mes prieš jus teisinamės. Ne, mes kalbame Dievo akivaizdoje, Kristuje, ir visa tai, mylimieji, jūsų pažangai. ²⁰ Mat aš bijau, kad atvykęs nerasčiau jūsų tokių, kokių nenoriu, ir kad pats nebūčiau toks, kokio jūs nenorite; kad nebūtų nesantaikos, pavydo, piktumo, barnių, šmeižtų, apkalbų, pasipūtimų, netvarkos, ²¹ kad kai vėl atvyksiu, mano Dievas nepažemintų manęs prieš jus ir man netektų apraudoti daugelio, kurie pirmiau buvo nusidėję ir dar nėra atgailavę dėl savo netyrumo, ištvirkavimo ir gašlumo darbų.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>