| 2 Kor 10 | Atsakymas kaltinantiems silpnumu 1 Aš pats, Paulius, jus maldauju dėl Kristaus romumo ir švelnumo – aš, kuris „akyse su jumis esu toks nusižeminęs, o už akių taip smarkauju prieš jus“.[i1] 2 Aš jūs prašau, kad atvykęs neturėčiau pasirodyti smarkuoliu, pasiryžusiu griežtai sudrausti kai kuriuos, manančius, jog mes vadovaujamės kūno sumetimais. 3 Vis dėlto, gyvendami kūne, mes kovojame ne kūniškai. 4 Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet turi Dievo galybę griauti tvirtoves. Jais nugalime gudravimus 5 ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą. Jais paimame nelaisvėn kiekvieną protą, kad paklustų Kristui, 6 ir esame pasirengę nubausti kiekvieną neklusnumą, kai tik jūsų klusnumas taps tobulas. 7 Tik pažvelkite, kas jums po akių! Jei kas tariasi esąs Kristaus, tegul kartkartėmis pamąsto širdyje: kaip jis Kristaus, taip ir mes. 8 O jei panorėčiau daugiau pasigirti ta galia, kurią Viešpats mums suteikė jūsų ugdymui, ne griovimui, tai nebūtų man gėdos. 9 Beje, nenorėčiau pasirodyti bauginąs jus laiškais. 10 Nes „laiškai, – sako, – yra svarūs ir griežti, bet jo kūno išvaizda menka ir iškalba prasta“. 11 Kas taip sako, tegul įsidėmi, jog kokie esame iš tolo ir laiško žodžiais, tokie esame ir vietoje darbais. Atsakymas kaltinantiems pagyrūniškumu 12 Mes nedrįstame savęs gretinti ar lyginti su kai kuriais žmonėmis, kurie patys save aukština. Juk jie, matuodami save pagal save pačius ir lygindami save su savimi, elgiasi neišmintingai. 13 Nesame linkę girtis be krašto, o tik iki tų ribų, kurias mums Dievas užbrėžė ir kurios siekia lig pat jūsų. 14 Ir mes nepersistiebiame, – taip būtų, jei nebūtume jūsų, – nes juk Kristaus Evangelija jus pasiekėme.[i2] 15 Mes be krašto nesigiriame svetimo darbo vaisiais, bet turime viltį, jūsų tikėjimui tarpstant, praaugti ligšiolines ribas, 16 kad galėtume nešti Evangeliją už jūsų ribų, tik, žinoma, nesigirti kito atliktu darbu svetimoje srityje. 17 Kas nori girtis, tesigiria Viešpačiu! 18 Ne tas priimtinas, kuris pats save giria, bet tas, kurį Viešpats pagiria. |
