Elišos mokinys patepa Izraelio karaliumi Jehu'ą

^1 [i1]Tada pranašas Eliša, pasišaukęs vieną iš pranašų mokinių, jam tarė: „Pasiruošk kelionei! Pasiimk su savimi šį aliejaus ąsotį ir eik į Ramot-Gileadą. ² Ten nuėjęs, susirask Nimšio sūnaus Jehošafato sūnų Jehu'ą. Įėjęs paliepk jam atsikelti ir palikti savo bičiulius, nusivesk į nuošalų kambarį. ³ Paėmęs ąsotį aliejaus, išpilk jį jam ant galvos, tardamas: „Taip kalbėjo VIEŠPATS: 'Aš patepu tave Izraelio karaliumi“. Tada, atidaręs duris, bėk! Nedelsk!'“ ⁴ Jaunuolis, pranašo tarnas, tad iškeliavo į Ramot-Gileadą. ⁵ Atėjęs žiūri, kariuomenės vadai tariasi. Jis tarė: „Vade, aš turiu tau žinią!“ – „Kuriam iš mūsų?“ – paklausė Jehu'as. „Tau, vade“. ⁶ Jehu'as tad atsikėlė ir įėjo į vidų. Jaunuolis išpylė aliejų jam ant galvos ir tarė: „Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas: 'Aš patepu tave karaliumi VIEŠPATIES tautai – Izraeliui. ⁷ Tu sunaikinsi savo valdovo Ahabo namus. Taip aš atkeršysiu Jezabelei už kraują savo tarnų pranašų ir už kraują visų VIEŠPATIES tarnų. ⁸ Visi Ahabo namai žus. Aš nukirsiu nuo Ahabo visus vyriškius – vergus ir laisvus – Izraelyje. ⁹ Su Ahabo namais elgsiuosi, kaip pasielgiau su Nebato sūnaus Jeroboamo namais ir kaip pasielgiau su Ahijo sūnaus Baašos namais. ¹⁰ Šunys ės Jezabelę Jezrėelio laukuose, nebus kam palaidoti'“. Tada, atidaręs duris, jis išbėgo.

Jehu'as paskelbiamas karaliumi

¹¹ Jehu'ui sugrįžus pas savo valdovo pareigūnus, šie klausinėjo: „Ar viskas gerai? Ko tas kvaiša^[i2] buvo atėjęs pas tave?“ Jiems jis tarė: „Jūs žinote tą vyrioką ir jo šneką!“ – ¹² „Tu meluoji! – jie šūkavo. – Prašytume pasakyti mums!“ Tada jis tarė: „Taip ir taip jis man kalbėjo: 'Taip kalbėjo VIEŠPATS: 'Aš patepu tave Izraelio karaliumi'“. ^13 [i3]Visi paskubomis nusiėmė skraistes, suklojo jam po kojų ant plikų laiptų, pūtė ragą ir paskelbė: „Jehu'as yra karalius!“ ¹⁴ Taip Nimšio sūnaus Jehošafato sūnus Jehu'as surengė sąmokslą prieš Joramą.

Joramas ir visas Izraelis buvo budėję prie Ramot-Gileado prieš Aramo karalių Hazaelį. ¹⁵ Bet karalius Joramas buvo sugrįžęs į Jezrėelį gydytis žaizdų, kuriomis jį buvo ištikę aramėjai mūšyje su Aramo karaliumi Hazaeliu.

Jehu'as tarė: „Jeigu toks yra jūsų noras, neleiskite tad niekam ištrūkti iš miesto, nueiti į Jezrėelį ir apie tai pranešti“. ¹⁶ Tada Jehu'as, įlipęs į savo kovos vežimą, leidosi į Jezrėelį, nes ten sirgo Joramas. Judo karalius Ahazijas buvo atvykęs Joramo aplankyti.

¹⁷ Sargybinis stovėjo bokšte Jezrėelyje. Pastebėjęs artėjantį Jehu'o būrį, jis sušuko: „Matau būrį!“ Jehoramas tarė: „Pasiųsk raitelį jų pasitikti. Tepaklausia: 'Ar viskas gerai?'“ ¹⁸ Taigi raitelis, nujojęs jo pasitikti, tarė: „Taip kalbėjo karalius: 'Ar viskas gerai?'“ Jehu'as atsakė: „Kas tau darbo rūpintis, ar viskas gerai? Rikiuokis paskui mane!“ Sargybinis pranešė: „Pasiuntinys juos pasiekė, bet nebegrįžta“. ¹⁹ Tada jis išsiuntė kitą raitelį. Pasiekęs juos, jis tarė: „Taip kalbėjo karalius: 'Ar viskas gerai?'“ „Kas tau darbo rūpintis, ar viskas gerai? – atsakė Jehu'as, – rikiuokis paskui mane!“ ²⁰ Sargybinis pranešė: „Jis pasiekė juos, bet nebegrįžta. Važiavimo būdas atrodo tarsi važiavimas Nimšio sūnaus Jehu'o. Paprastai jis važiuoja kaip pasiutęs!“

²¹ Jehoramas įsakė: „Pakinkyk kovos vežimą!“ Vežimas buvo pakinkytas. Tada Izraelio karalius Jehoramas ir Judo karalius Ahazijas, kiekvienas savo kovos vežimu, išvažiavo pasitikti Jehu'o. Jie susitiko prie Naboto Jezrėeliečio lauko. ²² Pamatęs Jehu'ą, Jehoramas paklausė: „Ar viskas gerai, Jehu'ai?“ Bet Jehu'as atsakė: „Kaip gali būti viskas gerai, jei tavo motina Jezabelė tęsia savo nesuskaitomus kekšavimo ir žyniavimo darbus?“^{[i4] 23} Jehoramas apsuko arklius ir bėgo, šaukdamas Ahazijui: „Išdavystė, Ahazijau!“ ²⁴ Jehu'as įtempė savo lanką ir pataikė Jehoramui į tarpumentį, – strėlė pervėrė jam širdį, – ir jis sukniubo savo vežime. ²⁵ Jehu'as savo pareigūnui Bidkariui paliepė: „Iškelk jį ir įmesk į Naboto Jezrėeliečio lauką. Atsimeni, kai mudu jojome vienas šalia kito paskui jo tėvą Ahabą, VIEŠPATS paskelbė jam šią ištarmę: ²⁶ 'Už Naboto kraują ir jo vaikų kraują, kurį mačiau vakar, – tai VIEŠPATIES žodis, – aš atlyginsiu tau tame pačiame lauke, – tai VIEŠPATIES žodis'. Tad iškelk jį ir išmesk tame lauke pagal VIEŠPATIES žodį“.

Ahazijo mirtis

²⁷ Tai pamatęs, Judo karalius Ahazijas gelbėjosi bėgdamas keliu Bet-Hagano link. Jehu'as jį vijosi, šaukdamas: „Ir jį nušaukite!“ Jis buvo pašautas savo kovos vežime ant Guro šlaito netoli Ibleamo. Nubėgęs į Megidą, ten numirė. ²⁸ Jo tarnai pargabeno jį vežimu į Jeruzalę ir palaidojo jo kape Dovydo mieste su jo protėviais. ²⁹ Ahazijas buvo tapęs Judo karaliumi vienuoliktaisiais Ahabo sūnaus Joramo metais.

Jezabelės mirtis

³⁰ Jehu'as atvyko į Jezrėelį. Jezabelė, apie tai išgirdusi, pasidažė blakstienas, dailiai susišukavo plaukus ir žiūrėjo pro langą. ³¹ Jehu'ui įeinant pro vartus, ji tarė: „Ar viskas gerai, Zimri, savo valdovo žudike?“ ³² Akį užmetęs į langą, jis paklausė: „Kas eina su manimi? Kas?“ Du ar trys pareigūnai nužvelgė jį pro langą. ³³ „Meskite ją žemyn!“ – jis tarė. Jie tad numetė ją. Jos krauju buvo aptaškyta siena ir arkliai. Jehu'as pervažiavo per jos kūną.

³⁴ Įėjęs į vidų, jis valgė ir gėrė. „Prašau pasirūpinti ta prakeikta moterimi ir ją palaidoti, – jis tarė, – nes ji yra karaliaus duktė“. ³⁵ Bet, nuėję jos laidoti, jie rado tik jos kaukolę, kojas ir rankų galūnes. ³⁶ Kai jie sugrįžo ir jam pranešė, jis tarė: „Tai VIEŠPATIES žodis, kurį jis tarė per savo tarną Eliją Tišbietį: 'Jezrėelio lauke šunys ės Jezabelės kūną. Jezabelės lavonas bus tarsi mėšlas žemei Jezrėelio lauke, ir niekas nebegalės pasakyti: tai Jezabelė'“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>