BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 22 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Antroji Karalių knygaSkyrius: 9

 Antroji Karalių knyga
  
2 Kar 9

Elišos mokinys patepa Izraelio karaliumi Jehu'ą

1 [i1]Tada pranašas Eliša, pasišaukęs vieną iš pranašų mokinių, jam tarė: „Pasiruošk kelionei! Pasiimk su savimi šį aliejaus ąsotį ir eik į Ramot-Gileadą. 2 Ten nuėjęs, susirask Nimšio sūnaus Jehošafato sūnų Jehu'ą. Įėjęs paliepk jam atsikelti ir palikti savo bičiulius, nusivesk į nuošalų kambarį. 3 Paėmęs ąsotį aliejaus, išpilk jį jam ant galvos, tardamas: „Taip kalbėjo VIEŠPATS: 'Aš patepu tave Izraelio karaliumi“. Tada, atidaręs duris, bėk! Nedelsk!'“ 4 Jaunuolis, pranašo tarnas, tad iškeliavo į Ramot-Gileadą. 5 Atėjęs žiūri, kariuomenės vadai tariasi. Jis tarė: „Vade, aš turiu tau žinią!“ – „Kuriam iš mūsų?“ – paklausė Jehu'as. „Tau, vade“. 6 Jehu'as tad atsikėlė ir įėjo į vidų. Jaunuolis išpylė aliejų jam ant galvos ir tarė: „Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas: 'Aš patepu tave karaliumi VIEŠPATIES tautai – Izraeliui. 7 Tu sunaikinsi savo valdovo Ahabo namus. Taip aš atkeršysiu Jezabelei už kraują savo tarnų pranašų ir už kraują visų VIEŠPATIES tarnų. 8 Visi Ahabo namai žus. Aš nukirsiu nuo Ahabo visus vyriškius – vergus ir laisvus – Izraelyje. 9 Su Ahabo namais elgsiuosi, kaip pasielgiau su Nebato sūnaus Jeroboamo namais ir kaip pasielgiau su Ahijo sūnaus Baašos namais. 10 Šunys ės Jezabelę Jezrėelio laukuose, nebus kam palaidoti'“. Tada, atidaręs duris, jis išbėgo.

Jehu'as paskelbiamas karaliumi

11 Jehu'ui sugrįžus pas savo valdovo pareigūnus, šie klausinėjo: „Ar viskas gerai? Ko tas kvaiša[i2] buvo atėjęs pas tave?“ Jiems jis tarė: „Jūs žinote tą vyrioką ir jo šneką!“ – 12 „Tu meluoji! – jie šūkavo. – Prašytume pasakyti mums!“ Tada jis tarė: „Taip ir taip jis man kalbėjo: 'Taip kalbėjo VIEŠPATS: 'Aš patepu tave Izraelio karaliumi'“. 13 [i3]Visi paskubomis nusiėmė skraistes, suklojo jam po kojų ant plikų laiptų, pūtė ragą ir paskelbė: „Jehu'as yra karalius!“ 14 Taip Nimšio sūnaus Jehošafato sūnus Jehu'as surengė sąmokslą prieš Joramą.

Joramas ir visas Izraelis buvo budėję prie Ramot-Gileado prieš Aramo karalių Hazaelį. 15 Bet karalius Joramas buvo sugrįžęs į Jezrėelį gydytis žaizdų, kuriomis jį buvo ištikę aramėjai mūšyje su Aramo karaliumi Hazaeliu.

Jehu'as tarė: „Jeigu toks yra jūsų noras, neleiskite tad niekam ištrūkti iš miesto, nueiti į Jezrėelį ir apie tai pranešti“. 16 Tada Jehu'as, įlipęs į savo kovos vežimą, leidosi į Jezrėelį, nes ten sirgo Joramas. Judo karalius Ahazijas buvo atvykęs Joramo aplankyti.

17 Sargybinis stovėjo bokšte Jezrėelyje. Pastebėjęs artėjantį Jehu'o būrį, jis sušuko: „Matau būrį!“ Jehoramas tarė: „Pasiųsk raitelį jų pasitikti. Tepaklausia: 'Ar viskas gerai?'“ 18 Taigi raitelis, nujojęs jo pasitikti, tarė: „Taip kalbėjo karalius: 'Ar viskas gerai?'“ Jehu'as atsakė: „Kas tau darbo rūpintis, ar viskas gerai? Rikiuokis paskui mane!“ Sargybinis pranešė: „Pasiuntinys juos pasiekė, bet nebegrįžta“. 19 Tada jis išsiuntė kitą raitelį. Pasiekęs juos, jis tarė: „Taip kalbėjo karalius: 'Ar viskas gerai?'“ „Kas tau darbo rūpintis, ar viskas gerai? – atsakė Jehu'as, – rikiuokis paskui mane!“ 20 Sargybinis pranešė: „Jis pasiekė juos, bet nebegrįžta. Važiavimo būdas atrodo tarsi važiavimas Nimšio sūnaus Jehu'o. Paprastai jis važiuoja kaip pasiutęs!“

21 Jehoramas įsakė: „Pakinkyk kovos vežimą!“ Vežimas buvo pakinkytas. Tada Izraelio karalius Jehoramas ir Judo karalius Ahazijas, kiekvienas savo kovos vežimu, išvažiavo pasitikti Jehu'o. Jie susitiko prie Naboto Jezrėeliečio lauko. 22 Pamatęs Jehu'ą, Jehoramas paklausė: „Ar viskas gerai, Jehu'ai?“ Bet Jehu'as atsakė: „Kaip gali būti viskas gerai, jei tavo motina Jezabelė tęsia savo nesuskaitomus kekšavimo ir žyniavimo darbus?“[i4] 23 Jehoramas apsuko arklius ir bėgo, šaukdamas Ahazijui: „Išdavystė, Ahazijau!“ 24 Jehu'as įtempė savo lanką ir pataikė Jehoramui į tarpumentį, – strėlė pervėrė jam širdį, – ir jis sukniubo savo vežime. 25 Jehu'as savo pareigūnui Bidkariui paliepė: „Iškelk jį ir įmesk į Naboto Jezrėeliečio lauką. Atsimeni, kai mudu jojome vienas šalia kito paskui jo tėvą Ahabą, VIEŠPATS paskelbė jam šią ištarmę: 26 'Už Naboto kraują ir jo vaikų kraują, kurį mačiau vakar, – tai VIEŠPATIES žodis, – aš atlyginsiu tau tame pačiame lauke, – tai VIEŠPATIES žodis'. Tad iškelk jį ir išmesk tame lauke pagal VIEŠPATIES žodį“.

Ahazijo mirtis

27 Tai pamatęs, Judo karalius Ahazijas gelbėjosi bėgdamas keliu Bet-Hagano link. Jehu'as jį vijosi, šaukdamas: „Ir jį nušaukite!“ Jis buvo pašautas savo kovos vežime ant Guro šlaito netoli Ibleamo. Nubėgęs į Megidą, ten numirė. 28 Jo tarnai pargabeno jį vežimu į Jeruzalę ir palaidojo jo kape Dovydo mieste su jo protėviais. 29 Ahazijas buvo tapęs Judo karaliumi vienuoliktaisiais Ahabo sūnaus Joramo metais.

Jezabelės mirtis

30 Jehu'as atvyko į Jezrėelį. Jezabelė, apie tai išgirdusi, pasidažė blakstienas, dailiai susišukavo plaukus ir žiūrėjo pro langą. 31 Jehu'ui įeinant pro vartus, ji tarė: „Ar viskas gerai, Zimri, savo valdovo žudike?“ 32 Akį užmetęs į langą, jis paklausė: „Kas eina su manimi? Kas?“ Du ar trys pareigūnai nužvelgė jį pro langą. 33 „Meskite ją žemyn!“ – jis tarė. Jie tad numetė ją. Jos krauju buvo aptaškyta siena ir arkliai. Jehu'as pervažiavo per jos kūną.

34 Įėjęs į vidų, jis valgė ir gėrė. „Prašau pasirūpinti ta prakeikta moterimi ir ją palaidoti, – jis tarė, – nes ji yra karaliaus duktė“. 35 Bet, nuėję jos laidoti, jie rado tik jos kaukolę, kojas ir rankų galūnes. 36 Kai jie sugrįžo ir jam pranešė, jis tarė: „Tai VIEŠPATIES žodis, kurį jis tarė per savo tarną Eliją Tišbietį: 'Jezrėelio lauke šunys ės Jezabelės kūną. Jezabelės lavonas bus tarsi mėšlas žemei Jezrėelio lauke, ir niekas nebegalės pasakyti: tai Jezabelė'“.

  
Išnašos:
12 Kar 9,1-9,17: Eliša įvykdo antrąjį dar neįvykdytą įsaką, duotą Elijui ant Sinajaus kalno (žr. 2 Kar 8,7-15).
22 Kar 9,11: ... tas kvaiša: hebrajų kalba mešūg’a, o žemaičių tarme mišugena. Apskritai toks buvo žmonių požiūris į pranašus. Žr. Oz 9,7; Jer 29,26. Nors žodis pats savaime nėra užgaulus, bet buvo vartojamas kaip pasityčiojimas. Taip daro ir Jehu’as.
32 Kar 9,13: Panašiai minia pagerbė ir Jėzų karališka garbe. Žr. Mt 21,8.
42 Kar 9,22: ... savo nesuskaitomus kekšavimo ir žyniavimo darbus: siejamus su svetimų dievų garbinimu.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Antroji Karalių knygaSkyrius: 9