BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 21 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Antroji Karalių knygaSkyrius: 19

 Antroji Karalių knyga
  
2 Kar 19

Hezekijas ir pranašas Izaijas

1 Tai išgirdęs, karalius Hezekijas perplėšė savo drabužius, apsivilko ašutine ir nuėjo į VIEŠPATIES Namus. 2 O rūmų valdytoją Eljakimą, raštvedį Šebną ir kunigijos seniūnus, apsivilkusius ašutine, pasiuntė pas Amozo sūnų Izaiją. 3 „Taip kalbėjo karalius, – jie tarė jam, – ši diena yra nelaimės, bausmės ir gėdos diena. Kūdikiams atėjo metas gimti, bet nėra jėgų juos pagimdyti! 4 Teišgirsta VIEŠPATS, tavo Dievas, visus žodžius Rab-Šakės, kurį jo valdovas, Asirijos karalius, atsiuntė įžeisti gyvojo Dievo! Tenubaudžia jį VIEŠPATS, tavo Dievas, už žodžius, kuriuos girdėjo! Sukalbėk maldą už likutį, kuris yra čia“.

5 Atėjusiems pas Izaiją karaliaus Hezekijo dvariškiams 6 Izaijas tarė: „Pasakykite savo valdovui: 'Taip kalbėjo VIEŠPATS. Neišsigąsk girdėtų žodžių, kuriais Asirijos karaliaus tarnai mane užgauliojo. 7 Tikėk manimi, įkvėpsiu aš jam tokią dvasią, kad jis, išgirdęs gandus, grįš į savo kraštą. Padarysiu, kad savo krašte jis kris nuo kalavijo'“.

Rab-Šakė sugrįžta pas savo valdovą. Sancheribo laiškas Hezekijui

8 Sugrįžęs Rab-Šakė rado savo valdovą kovojantį su Libna. Mat jis jau žinojo, kad karalius buvo palikęs Lachišą. 9 Tuo tarpu karalius gavo žinią apie Etiopijos karalių: „Jis pakilo karo žygiui prieš tave“. Išgirdęs apie tai, jis vėl siuntė pasiuntinius pas Hezekiją, kad pasakytų: 10 „Taip kalbėsite Judo karaliui Hezekijui: 'Nesiduok savo Dievo, kuriuo pasitiki, apgaunamas, esą Jeruzalė Asirijos karaliaus rankose neatsidurs. 11 Štai tu pats esi girdėjęs, ką Asirijos karaliai padarė su kitais kraštais, visiškai juos sunaikindami. O tu būsi išgelbėtas? 12 Argi tautas, kurias sunaikino mano protėviai – Gozaną, Haraną, Rezefą ir Edeno žmones Telesare – gynė jų dievai? 13 Kur nūnai karalius Hamato ir karalius Arpado, ir karalius Sefarvajimų miesto, ir karalius Henos, ir karalius Ivos?'“

14 Hezekijas paėmė laišką iš pasiuntinių rankos ir jį perskaitė. Tada, palipęs į VIEŠPATIES Namus, jį išskleidė VIEŠPATIES akivaizdoje. 15 Hezekijas meldėsi VIEŠPAČIUI, tardamas: „VIEŠPATIE, Izraelio Dieve, virš kerubų soste sėdintis, tu, tik tu vienas, esi visų žemės karalysčių Dievas. Tu padarei dangų ir žemę. 16 Palenk savo ausį, VIEŠPATIE, ir išklausyk! Atverk savo akis, VIEŠPATIE, ir pamatyk! Išgirsk visus žodžius Sancheribo laiško, kurį jis atsiuntė pasityčioti iš gyvojo Dievo. 17 Iš tikrųjų, VIEŠPATIE, Asirijos karaliai nusiaubė tautas ir jų kraštus, 18 sumetė jų dievus į ugnį, nors jie buvo ne dievai, bet žmogaus rankų padaras, – medis ir akmuo, – ir taip juos sunaikino. 19 Nūnai, VIEŠPATIE, mūsų Dieve, gelbėk mus, maldauju, iš jo rankos, idant visos žemės karalystės žinotų, kad tu tik vienas, o VIEŠPATIE, esi Dievas!“

Pranašas Izaijas užtaria

20 Tada Amozo sūnus Izaijas atsiuntė Hezekijui šitokį žodį: „Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas, atsakydamas į tavo maldą išgelbėti nuo Asirijos karaliaus Sancheribo: 'Aš girdėjau!' ''- 21 [i1]Šis yra žodis, kurį VIEŠPATS jam tarė:

„Niekina tave, tyčiojas iš tavęs

mergelė, Ziono dukra;[i2]

kraipo galvą už tavo nugaros dukra Jeruzalė.[i3]

22 Ką tu įžeidei ir kam piktžodžiavai,

prieš ką pakėlei savo balsą, įžūliomis akimis žvelgei? –

Prieš Izraelio Šventąjį!

23 Per savo pasiuntinius tyčiojaisi iš VIEŠPATIES

ir sakei: 'Savųjų vežimų aibe

kalnų viršūnes pasiekiau,

pačias Libano atšlaites;

iškirtau jo aukštuosius kedrus,

puošniuosius kiparisus;

pasiekiau aukščiausią viršūnę,

jos miško patį tankumyną.

24 Kasiau šulinius

ir gėriau vandenį svetimuose kraštuose;

savo kojų padais

išdžiovinau visas Egipto upes'.

25 Argi tu negirdėjai,

kad tai esu patvarkęs nuo senų laikų?

Tai, ką esu nulėmęs nuo senovės dienų,

dabar įvykdžiau!

Dėl to tvirčiausius miestus tu sugriaut galėjai,

griuvėsių krūvomis juos paversti.

26 Bejėgiai buvo jų gyventojai,

išgąsčio ir gėdos apimti

tarsi žolės laukuose,

kaip gležna žaluma,

lyg žolė ant stogų pučiant rytų vėjui.

27 Ar ilsies tu, ar ateini, ar išeini,

ar esi įniršęs ant manęs –

viską žinau!

28 Todėl, kad niršai ant manęs

ir tavo įtūžimas pasiekė mano ausis,

įversiu savo kablį tau į šnerves,

pažabosiu savo žąslais tau nasrus.

Tuo pačiu keliu, kuriuo čia atėjai,

tave atgal parvarysiu“.

Ženklas Hezekijui

29 „Hezekijau, šis tau bus ženklas:[i4] 'Šiais metais valgysi, ką duos atolas, kitais – kas užaugs nesėta, o trečiaisiais metais vėlei sėsite ir pjausite, veisite vynuogynus ir gardžiuositės jų vaisiais! 30 Judo namų likučiai įleis vėlei žemėn šaknis, vėlei neš vaisius aukštai šakose, 31 nes iš Jeruzalės sklis likutis, nuo Ziono kalno išlikusieji. Galybių VIEŠPATIES uolumas tai padarys!'

32 Todėl taip kalbėjo VIEŠPATS apie Asirijos karalių: 'Į šį miestą jis neįsiverš, nė vienos strėlės į jį nepaleis, nei dengdamasis skydu jo nepuls, nei apgulos pylimo aplink jį nesupils. 33 Keliu, kuriuo atėjo, išsinešdins, neįsiveržęs į šį miestą. Tai VIEŠPATIES žodis! 34 Nes aš apginsiu šį miestą dėl savęs ir dėl savo tarno Dovydo'“.

Sancheribas pasitraukia

35 [i5]Tą pačią naktį VIEŠPATIES angelas, atėjęs į asirų stovyklą, užmušė šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius vyrų. Išaušus rytui, žiūri, visur guli lavonai. 36 Asirijos karalius Sancheribas pasitraukė ir, sugrįžęs namo, gyveno Ninevėje. 37 [i6]Vieną dieną, jam meldžiantis savo dievo Nisrocho šventykloje, jo sūnūs Adramelechas ir Šarezeras nužudė jį kalaviju ir pabėgo į Ararato kraštą. Jo sūnus Esarhadonas tapo karaliumi jo vietoje.

  
Išnašos:
12 Kar 19,21-19,31: 21-28 eilutėse – Dievo žodis Sancheribui; 29-31 eilutėse – Dievo žodis Jeruzalei. Sancheribas įamžino savo žygi į Finikiją, Filistiją ir Judo karalystę išsamiu aprašu, kuris papildo 2 Kar 18-19 pasakojimą.
22 Kar 19,21: ... mergelė, Ziono dukra: švelnios meilės žodžiai mylimajai.
32 Kar 19,21: ... dukra Jeruzalė: švelnios meilės žodžiai mylimajai.
42 Kar 19,29: ... ženklas: arba priežodžiu tapęs posakis: Gerovė lydi nelaimę, arba patvirtina, kad po dvejų metų gyvenimas grįš į įprastas vėžes.
52 Kar 19,35: Graikų istorikas Herodotas V a. prieš Kristų užsimena apie asirų pralaimėjimą prie Egipto sienos. Jo žiniomis, asirai pralaimėjo dėl to, kad pelės sugraužė jų lankų temples ir kitus odinius kareivių reikmenis. Pelės gali užkrėsti maru (žr. 1 Sam 6,4-5). Maro epidemiją įkvėptasis autorius susieja su Dievo angelu – galutine priežastimi. Šventojo Rašto žmogiškieji autoriai antrinių priežasčių – gamtos ir istorijos veiksnių – neskiria nuo pradinės priežasties – Dievo.
62 Kar 19,37: Apie Sancheribo nužudymą rašo ir nešventraštiniai šaltiniai. Tai įvyko 681 m. prieš Kristų, praėjus dvidešimčiai metų nuo jo žygio į Jeruzalę.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Antroji Karalių knygaSkyrius: 19