BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 23 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Antroji Karalių knygaSkyrius: 18

 Antroji Karalių knyga
  
 E. JUDO KARALYSTĖ PO 721 METŲ PRIEŠ KRISTŲ
  
2 Kar 18

Hezekijo karaliavimo Jeruzalėje įvadas

1 [i1]Trečiaisiais Izraelio karaliaus Elos sūnaus Hošeos metais Judo karaliaus sūnus Hezekijas tapo karaliumi. 2 Jis buvo dvidešimt penkerių metų, kai tapo karaliumi, ir karaliavo Jeruzalėje dvidešimt devynerius metus. Jo motina buvo Zecharijo duktė, vardu Abi. 3 Jis darė, kas buvo dora VIEŠPATIES akyse, lygiai kaip buvo daręs jo protėvis Dovydas. 4 Jis išnaikino aukštumų alkus, sutrupino paminklinius akmenis ir nukirto šventąjį stulpą. [i2]Varinį žaltį, kurį Mozė buvo padirbdinęs, sudaužė į gabalus, nes iki tų dienų izraeliečiai degindavo jam smilkalus. Jis buvo vadinamas Nehuštanu.[i3] 5 Hezekijas pasitikėjo tik VIEŠPAČIU, Izraelio Dievu. Panašaus į jį nebuvo tarp visų Judo karalių nei po jo, nei prieš jį. 6 Jis buvo ištikimai atsidavęs VIEŠPAČIUI. Hezekijas niekad nepasitraukė nuo VIEŠPATIES, bet laikėsi įsakymų, kuriuos VIEŠPATS buvo davęs per Mozę. 7 VIEŠPATS buvo su juo, ką tik jis imdavosi daryti, jam sekėsi. Jis pakėlė maištą prieš Asirijos karalių ir jam netarnavo; 8 jis padarė sau pavaldžius filistinų sargybos bokštus ir įtvirtintus miestus iki pat Gazos ir jos žemių.

Samarijos kritimas: santrauka

9 Ketvirtaisiais karaliaus Hezekijo metais, – tai buvo Izraelio karaliaus Elos sūnaus Hošeos septintieji metai, – Asirijos karalius Šalmaneseras atžygiavo prieš Samariją ir ją apgulė.[i4] 10 Tretiems metams baigiantis, ją paėmė. Šeštaisiais Hezekijo metais, – tai buvo devintieji Izraelio karaliaus Hošeos metai, – Samarija buvo paimta. 11 Asirijos karalius ištrėmė izraeliečius į Babiloniją, apgyvendino juos Halahe prie Hobaro, prie Gozano upės, ir Medijos miestuose. 12 Tai įvyko dėl to, kad jie neklausė VIEŠPATIES, savo Dievo, balso ir sulaužė jo sandorą, visai nepaisydami ir nevykdydami, ką Mozė buvo įsakęs.

Sancheribo invazija

13 [i5]Keturioliktaisiais karaliaus Hezekijo metais Asirijos karalius Sancheribas[i6] išsirengė į žygį prieš visus Judo įtvirtintus miestus ir juos paėmė. 14 Judo karalius Hezekijas nusiuntė Asirijos karaliui į Lachišą šį žodį: „Aš nusikaltau. Palik mane. Kokią tik man duoklę uždėsi, aš nešiu“. Asirijos karalius pareikalavo iš Judo karaliaus Hezekijo trijų tūkstančių talentų sidabro ir trisdešimties talentų aukso. 15 Hezekijas atidavė jam visą sidabrą, esantį VIEŠPATIES Namuose ir karaliaus rūmų ižduose. 16 Tuo metu Hezekijas nulupo auksą nuo VIEŠPATIES Namų durų ir nuo durų staktų, kurias pats Judo karalius buvo aptraukęs auksu, ir atidavė jį Asirijos karaliui.

17 [i7]Asirijos karalius pasiuntė Tartaną, Rab-Sarį ir Rab-Šakę iš Lachišo pas karalių Hezekiją į Jeruzalę su stipriomis pajėgomis. Jie leidosi į žygį ir, atžygiavę į Jeruzalę, nuėjo ir išsirikiavo mūšiui prie Aukštutinio tvenkinio vandentiekio ant kelio į Velėtojo lauką. 18 Jiems pašaukus karalių, pas juos išėjo rūmų valdytojas Hilkijo sūnus Eljakimas, raštvedys Šebna ir metraštininkas Asafo sūnus Joahas.

19 Rab-Šakė į juos kreipėsi: „Prašom pasakyti Hezekijui: 'Taip kalbėjo didysis karalius, Asirijos karalius. Kuo tu pasitiki, kad jautiesi toks tikras? 20 Nejau manai, kad tušti žodžiai gali atstoti karybą ir jėgą kare! Taigi kuo dabar pasitiki, kad sukilai prieš mane? 21 Pasižiūrėk, tas Egiptas – lazda, kuria pasitiki, – yra iš tikrųjų palūžusi nendrė, perverianti ranką kiekvienam, kuris ja remiasi. Toks yra faraonas, Egipto karalius, visiems, kurie juo pasitiki'. 22 O jeigu man jūs sakysite: 'VIEŠPAČIU, savo Dievu, mes pasitikime', – argi jis nėra tas, kurio aukštumų šventoves ir aukurus Hezekijas išnaikino, įsakydamas Judo karalystei ir Jeruzalei garbinti tik prie šio aukuro? 23 O dabar eikš lažybų su mano valdovu, Asirijos karaliumi: 'Aš duosiu tau du tūkstančius žirgų, jeigu susirasi jiems šitiek raitelių'. 24 Kaipgi tu gali priversti pasitraukti šį vieną iš mažiausių mano valdovo tarnų? Atseit tu pasitiki, kad kovos vežimų ir raitelių duos Egiptas! 25 Be to, argi aš be VIEŠPATIES atėjau į šią vietą jos nusiaubti? Pats VIEŠPATS man įsakė: 'Žygiuok į tą kraštą ir jį nusiaubk!'“

26 Tuomet Hilkijo sūnus Eljakimas, Šebna ir Joahas kreipėsi į Rab- Šakę: „Prašom kalbėti su savo tarnais aramėjiškai.[i8] Mes suprantame. Nekalbėki mums Judo žmonių kalba,[i9] ant mūrų sėdintiems žmonėms girdint“. 27 Bet Rab-Šakė atsakė jiems: „Nejaugi manai, kad mano valdovas siuntė mane, kad pasakyčiau šiuos dalykus vien tavo valdovui ir tau? Priešingai, argi jis nesiuntė manęs tam, kad pasakyčiau tai ir žmonėms, sėdintiems ant mūrų, kurie turės kartu su jumis valgyti savo pačių išmatas ir gerti savo šlapimą?“

28 Tada Rab-Šakė pažengė į priekį ir sušuko garsiu balsu Judo žmonių kalba: „Klausykite didžiojo karaliaus, Asirijos karaliaus žodžių! 29 Taip kalbėjo karalius: 'Nesiduokite Hezekijo mulkinami, nes jūsų iš mano rankos išgelbėti jis negali! 30 Neleiskite Hezekijui, kad jus suvedžiotų ir lieptų pasitikėti VIEŠPAČIU, sakydamas: 'VIEŠPATS tikrai išgelbės mus! Šis miestas nebus atiduotas į rankas Asirijos karaliui'. 31 Neklausykite Hezekijo, nes taip kalbėjo Asirijos karalius: susitaikykite su manimi ir pasiduokite! Tada kiekvienas jūsų galės valgyti nuo savo paties vynmedžio bei nuo savo paties figos ir galės gerti vandens iš savo talpyklos, 32 kol aš ateisiu ir perkelsiu jus į kraštą, panašų į jūsiškį, – grūdų ir vyno kraštą, duonos ir vynuogynų kraštą, alyvmedžių aliejaus ir medaus kraštą, – kad išliktumėte gyvi ir nemirtumėte. Neklausykite Hezekijo, kai suvedžioja jus, sakydamas: 'VIEŠPATS išgelbės mus!' 33 Argi bent vienas tautų dievų išgelbėjo savo kraštą nuo Asirijos karaliaus rankų? 34 Kur yra Hamato ir Arpado dievai? Kur yra dievai Sefarvajimų, Henos ir Ivos? Ar jie išgelbėjo nuo mano rankų Samariją? 35 Kuris gi šių kraštų dievų yra kada nors išgelbėjęs savo kraštą nuo mano rankų? Taigi nejau VIEŠPATS išgelbėtų Jeruzalę iš mano rankos'“.

36 Bet žmonės tylėjo, nesakydami nė žodžio jam, nes karaliaus įsakymas buvo: „Neatsakykite jam!“ 37 Tada Hilkijo sūnus Eljakimas, rūmų valdytojas, raštvedys Šebna ir metraštininkas Asafo sūnus Joahas nuėjo pas Hezekiją perplėštais drabužiais ir pranešė jam, ką Rab-Šakė buvo pasakęs.

  
Išnašos:
12 Kar 18,1-20,21: Hezekijo karaliavimas. Hezekiją įkvėptasis Deuteronomistinės istorijos autorius labai vertina ir jo valdymui skiria daug vietos. Be to, jo karaliavimas buvo svarbus ir politiniams įvykiams, ir Sancheribo invazijai (žr. 2 Kar 18,13), ir pranašo Izaijo veiklai (žr. 2 Kar 19,2).
22 Kar 18,4: ... šventąjį stulpą: deivės Ašeros simbolį.
32 Kar 18,4: Varinį žaltį < ... > ... Nehuštan{u}: žr. Sk 21,6-9. Šis varinis žaltys, be abejo, turėjo aibę neigiamų bruožų, nes žaltys buvo vienas iš Baalo simbolių.
42 Kar 18,9: ... Šalmaneseras atžygiavo prieš Samariją ir ją apgulė: žr. 2 Kar 16,9 paaiškinimą.
52 Kar 18,13: Pakartojama Iz 36,1-38,8.21.22 tekstas.
62 Kar 18,13: ... Sancheribas: Asirijos karaliaus Sargono II įpėdinis. Jis kariavo su Judo karalyste.
72 Kar 18,17: Trys Asirijos karaliaus pareigūnai: Tartan{as} – generolas, Rab-Sar{is} – vyriausiasis eunuchas ir Rab-Šakė – vyriausiasis karaliaus dvariškis.
82 Kar 18,26: ... aramėjiškai: po Babilonijos tremties (587-538 m. prieš Kristų) aramėjų kalba tapo šnekamąja žydų kalba Palestinoje.
92 Kar 18,26: ... Judo žmonių kalba: hebrajų kalba, kurią ilgainiui pakeitė aramėjų kalba.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Antroji Karalių knygaSkyrius: 18